Reformų, kurių iš Lietuvos reikalauja ES, reikia ne Briuseliui, bet patiems lietuviams. Iki 2000-ųjų, kai Lietuva buvo pakviesta derėtis dėl narystės ES, šį sakinį girdėjome daugybę kartų. Kiekvienąsyk, kai po Europos viršūnių tarybos išgirsdavome, kad Lietuva Europos Sąjungai dar nėra iki galo subrendusi.
Praėjo nemažai laiko, kol buvo įsisamoninta, kad, pvz., pasiekti tam tikrą lygį kovoje su korupcija reikia ne tik (ir ne tiek) Briuselio biurokratams, kiek mums patiems. Politikai, savo rinkimų kampanijų programose žadėję asmeniškai įpaišyti ES vėliavoje Lietuvos žvaigždutę, turėdavo pripažinti: Sąjunga „taip“ neištars, kol nepasikeis statistiniai rodikliai, atspindintys mūsų būseną.
Mosuodama rimbeliu ES, žinoma, maitino ir meduoliais: pradedant vertingomis stažuotėmis, savotiškos propagandos skleidimo kelionėmis, baigiant labai rimta finansine parama be jokio kofinansavimo sąlygų. Kas tapo didesniu akstinu mums, dar iš panagių neiškrapščiusiems homo sovieticus purvo, – kritikos kirčiai ar vaišės, šiandien, jau, atrodo, galime pasakyti.
Tai – rimbas.
Laimė, kad jo ES iki šiol nepadėjo į šalį, nes akivaizdu, kad ne vien įvairūs narystės sutartyje numatyti įsipareigojimai priverčia mus palaikyti drausmę.
Ačiū Europos Komisijos (EK) pirmininkui Jose Manueliui Barroso – mostelėjo rimbu Lietuvos pusėn, parodė, jog šalyje egzistuoja didelė problema – jaunimo nedarbas.
Šis šašas darko Lietuvos veidą jau ne pirmi metai, ūkio nuosmukio laikotarpiu jis pavirto pūliuojančia votimi, tačiau kol neparodė EK vadovas, jo nematė nei socialinių reikalų ir ministras, nei jam pavaldžios Lietuvos darbo biržos strategai, nei Jaunimo reikalų departamentas.
J.M.Barroso šiuo atveju pats nenorėdamas tampa panašus į kokį „cėkašniką“ iš Maskvos, kuris vienu telefono skambučiu galėdavo sutvarkyti atitinkamą partijai, socializmui ar savam klanui svarbų reikalą. Mes gi demonstruojame baisiausią homo sovieticus stilių, kai dirbama tik tam, kad pagirtų aukščiausioji vadovybė „iš centro“.
EK pirmininkui įvardijus problemą, ant kilimėlio pas Prezidentę apsilankė socialinės apsaugos ir darbo ministras. Vakar jis pranešė, jog suinteresuotos institucijos per savaitę parengs naujų pasiūlymų paketą, kaip mažinti jaunimo nedarbą.
Pajudintos domino kortelės ėmė kristi. Matyt, „suinteresuotų institucijų“ klerkai šiomis dienomis dirba iki išnaktų, kad spėtų iki ministro pažadėto termino. Kodėl šio darbo nebuvo galima padaryti sava valia – klausimas, matyt, retorinis. Akivaizdu, kad „suinteresuotų institucijų“ interesas vienas – kuo geresnis įvaizdis ES akyse. Būti paplaktam Briuselio rimbu – baisiau, nei matyti Lietuvai nugaras atsukantį jaunimą.
Naujausi komentarai