Vieni dreifuoja beprasmių dovanų paieškose, kiti nuo spalio blizgučiais tebepuošia kėnį, o treti iš anksto pirkinėja vaistus, nes žino, kad tame rajumo karnavale vis tiek persiės ir bus bloga. Gi šventė, jomajo, reikia kentėti ir aukotis, lyg storžieviškai mėgdžiojant išganytoją, mokiusį mylėti vienas kitą. Kas kaip, žinoma, tą meilę suvokia, bet vis tiek akivaizdu – dominuoja vulgariausias jos variantas.

Šalia viso to idiotizmo, pavadinto švenčių laukimu, pribloškia ir naujos to lūkuriavimo grimasos. Štai atsirado ir kažkoks eglučių kritikas, važinėjantis po miestelius ar kaimus bei savo vertinimais talžantis ten tūnančias žaliaskares.

Vieni dreifuoja beprasmių dovanų paieškose, kiti nuo spalio blizgučiais tebepuošia kėnį, o treti iš anksto pirkinėja vaistus, nes žino, kad tame rajumo karnavale vis tiek persiės ir bus bloga.

Tai bent. Kas galėjo įsivaizduoti, kad atsiras tokia feisbukinė specializacija? Bičas stebeilijasi į eglių puošmenas, girliandas ir kitus niekus, idant sutelktų savo paauglišką nuovoką „autoritetingiems“ įvertinimams. O juos vainikuoja smegenų nepakankamumo diptichas: „patinka – nepatinka“.

Kalbinė tų vertinimų išraiška taip pat nokautuoja, nes žmogus šneka lyg po baliaus atsipeikėjęs prie konteinerio. Veiksmažodžiai – be galūnių, priešdėliai – netaisyklingi, ausį rėžia distrofiškas žodžių trumpinimas ir slaviškos konotacijos, o rašliavoje šlykštyniauja gramatinės klaidos.

Ir dar vienas dalykas. Kam naktį prie eglutės reikalingi akiniai nuo saulės? Protezo po jokia pensnė nepaslėpsi.

P. S. Naujųjų proga valdžia brangina degalus (ne kurą!), tabaką ir alkoholį. Nors taip esą bus skatinamas sveikas gyvenimo būdas, tačiau vis tiek jau suplanuota iš piliečių surinkti daugiau pinigų. Akivaizdu – tiesiog reikia eurų katastrofiškiems išlaidavimams. Klausimas: kada baigsis chroniškas melavimas?