Vienos mina policijos komisariatų slenksčius, kai skystakiaušiai buvę mylimieji įžeistu ego šantažuoja: "Sugrįžk arba visi pamatys." Kitos, neatlaikiusios pašaipių žvilgsnių, keičia gyvenamąjį miestą, šalį ar net pakelia prieš save ranką. Dar kitos ilgus metus jaučiasi tarsi paženklintos raudonuoti verčiančiu įdagu. Ir nors dauguma tokių atvejų nutylimi it gėdinga nuodėmė, precedentai su žinomesnėmis moterimis tampa puikiu lakmuso popierėliu pamatuoti visuomenės supuvimą.

Gaila, tačiau šiandien dar esame linkę kaltinti visai to nenusipelniusius žmones ir užmiršti tuos, kuriems iš tiesų turėtų būti gėda. Nes tai, ką veiki dviese su mylimu žmogumi, nieko bendro neturi su morale ar padorumu. O štai kito žeminimas dėl šių priežasčių – amoraliausia, kas tik gali būti. Matyt, didelės visuomenės dalies smegenis tebespaudžia sovietinis narvas, išdidžiai skelbiantis, kad padorioje šalyje sekso nėra. O jei ir yra, tai jo norėti ir juo mėgautis teisę turi tik vyrai. Taip mąstantys veikėjai skalija apie tai, kad padorios merginos išvis nesifotografuoja apsinuoginusios, lipdo etiketes iš raidės "k" ir visažiniškai aiškina: "Pačios kaltos." Bet nė velnio.

Suaugę žmonės elgiasi kaip paaugliai, krūtį paskutinįkart matę, kai juos žindė mama. Ir būtent dėl tokių vis dažnesnė moteris šiandien slepiasi po kompleksų ir savisaugos šarvais, užuot išdrįsusi mylimajam apnuoginti ne tik kūną, bet ir sielą.

Meilė yra vienas gražiausių dalykų pasaulyje. Ir, patinka tai įvairaus plauko marazmatikams ar ne, viena pagrindinių dviejų suaugusių žmonių meilės dalių yra intymumas. Jei pora ne iš tų, kur ir po 20 santuokos metų gėdijasi pasirodyti vienas kitam nuogi, susideda jis iš įvairiausių dalykų. Ir nieko keisto, kad laikais, kai internetu darome praktiškai viską, dalis intymumo, ypač jei mylimo žmogaus nėra šalia, persikelia online. Tik likti visa tai ir turėtų tarp dviejų žmonių, nepriklausomai nuo aplinkybių.

Nesiruošiu it kokia tetulė protinti jaunų merginų apie rizikas paspaudus "send". Galiu nebent pakartoti patarimą, kurį visos turbūt girdėjo: jei jau kažką pikantiško siunti, tai kadre geriau tegu būna arba kūnas, arba veidas – ne abu. Tačiau, kai esi jaunas ir iki ausų įsimylėjęs, galvoti apie rizikas norisi mažiausiai. Vaikštant susikibus už rankyčių ir planuojant ateitį drauge, mylimuoju pasitiki nuo a iki z. Nė už ką netiki, kad vieną dieną tavo vaikiškai naivios meilės išraiška bus panaudota prieš tave. Jei gyventume idealiame pasaulyje, to niekada ir nenutiktų. Bet negyvename. Ir didele dalimi dėl to esame kalti.

Graudžiai juokinga, bet daugelyje šeimų paauglių vaikinų lytinis švietimas prasideda ir baigiasi patarimu neprisidirbti vaikų. Nes neplanuotas kūdikis šitokių tėvų galvose tolygu nenorimoms vestuvėms arba alimentams ir sugadintam vargšo sūnelio gyvenimui. O iš tikrųjų kalba turėtų prasidėti visai nuo kitko – pagarbos moteriai. Ir kalbėtis su savo sūnumis turėtų tėčiai. Įskiepyti, kad jei mergina tavimi pasitiki ir dėl jūsų abiejų malonumo daro vienus ar kitus dalykus, tai ir džiaukis tuo, tiktai tyliai. Padėkok merginai, o gal ir bažnyčioje žvakeles uždek iš dėkingumo Dievuliui, nes ne kiekvienam pasiseka šalia turėti moterį, su kuria būnant nereikia slapčia žiūrėti filmų suaugusiesiems.

O kai pagarbos nėra, moters kūnas tampa tarsi nuomojamu dalyku, derybų objektu, priklausančiu visiems, tik ne jai pačiai. Tada prasideda mokyklinės draugystės, temdomos ultimatumų "arba duok, arba skirsimės", o paskui gyrimasis būtais (o dažnai ir nebūtais) miegamojo žygiais. Tada nesiliauja kaulijimas atsiųsti sexy nuotraukytę, o ją gavus – rodymas idiotams draugeliams. Tada užgimsta mažvaikiškas manymas, kad turi teisę skleisti ir apsiseilėjęs vėpsoti į medžiagą, kuri buvo skirta ne tau. Ir tęsiasi jis, deja, kai kuriems visą gyvenimą – suaugę žmonės elgiasi kaip paaugliai, krūtį paskutinįkart matę, kai juos žindė mama. Ir būtent dėl tokių vis dažnesnė moteris šiandien slepiasi po kompleksų ir savisaugos šarvais, užuot išdrįsusi mylimajam apnuoginti ne tik kūną, bet ir sielą. Nes ją įtikino, kad tame yra kažkas gėdingo.

Labai gaila, bet daugeliu atvejų į moralę besijuokiančiųjų iš moters aistros bandoma prisibelsti sakant: "O jei ten būtų tavo duktė ar sesė?" Nes vis dar nepakanka suvokimo, kad moteris – tiesiog žmogus. Gyvas. Nenusipelnęs pašaipų vien už tai, kad kadaise nuoširdžiai, tebūnie ir aklai, mylėjo.