„Nerimas dėl išaugusių kainų tampa Lietuvos kasdienybe“ – spėkite, kuriais metais būta tokios antraštės? Galėtų būti ir šiemet, bet tai iš 2016-ųjų, „kalafiorų krizės“ metų. Po jos netgi gimė naujažodis – kalafiorgeitas (nuo watergate – didelio masto politinis ar su nuslėptais valdžios veiksmais susijęs skandalas). Jį Lietuvoje sukėlė... žiedinis kopūstas, tiksliau, jo kaina – 3,49 euro už galvą. Pati daržovė tapo revoliucijos simboliu, nes paskatino bendruomenę reikalauti iš valdžios deramai atstovauti jos interesams. Ruoštasi netgi prekybos centrų boikotui, tai gerokai paspirgino apsnūdusių biurokratų užpakalius. Tuometis premjeras Algirdas Butkevičius, dėl maisto produktų brangimo surengęs pasitarimą, ištarė frazę, tapusią interneto folkloru: „Negalima lyginti, bet palyginkime.“

Jau ne boikotams buriamasi, o ironiškai konstatuojama: kuo maistas brangesnis, tuo mažiau valgome, tuo lieknesni esame

2023-ieji. Deja vu – Lietuva rizikuoja tapti brangiausia maisto kainų valstybe. Negalima lyginti, bet palyginkime: per dvejus pastaruosius metus maisto kainos čia augo kone dvigubai, remiantis preliminariais skaičiavimais, jos Lietuvoje jau viršija ES vidurkį. Socialdemokratai grasina: jeigu valdantieji ir toliau nieko nesiims, dar kartą Seime registruos pasiūlymą taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą būtiniausiems maisto produktams. „Tik pas mus, Lietuvoje, PVM mažinimą konservatoriai vaizduoja kaip kažkokį neregėtą siaubą. Tačiau juk PVM lengvatos maistui galioja beveik visose ES valstybėse“, – pažymi socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė. Šios partijos atstovai kaltina konservatorius ir liberalus vengiant pripažinti, kad augančios maisto kainos šiuo metu yra pati opiausia problema. Tik visuotine revoliucija nekvepia... Pripratome? Ir socialiniuose tinkluose jau ne boikotams buriamasi, o ironiškai konstatuojama: kuo maistas brangesnis, tuo mažiau valgome, tuo lieknesni esame. Puiki dieta!