Kai tėvai savo vaikais nesirūpina, vaikai skęsta balose. Pamenate frazę iš senosios gerosios (geros ne todėl, kad sovietinė, – todėl, kad ji pilna prasmių, temų ir potemių, skirta ne vien pramogai) animacijos?

Tą patį galime pasakyti ir apie vaikų padėtį Lietuvoje. Dar kartą pamąstyti apie tai privertė savaitgalio gaisras Kaune. Nenarpliosiu jo detalių, nes nukentėjusiųjų šeimos ir taip išgyvena košmariškas dienas. Tiesiog manau, kad šios ir daugybės kitų nelaimių nebūtų, jei Lietuvoje įstatymais būtų sugriežtintos tėvų pareigos. Vaikai augtų jausdami kur kas stipresnį atsakomybės jausmą, jei, kaip ir visose civilizuotose šalyse, neturėtų tiek laisvių.

Šioje nelaimėje nukentėję paaugliai – jau ne maži vaikai. O kiek nelaimių įvyksta būtent dėl to, kad vaikai paliekami be priežiūros ar metais kitais vyresnių vaikų saugomi? Ne kartą mačiau statistiką: Lietuva – tarp lyderių Europoje pagal per nelaimingus atsitikimus žuvusių vaikų skaičių. Ar reikia stebėtis? Juk mūsų vaikai ir iš mokyklos grįžta savarankiškai, ir būrelius lanko savarankiškai, ir po pamokų namuose dinderį muša niekieno neprižiūrimi. Ir apskritai ką jie veikia, kuo užsiima – kiurkso virtualioje erdvėje, malšina savo ankstyvos brandos hormonų audras pažintimis per socialinius tinklus? Daro eksperimentus su benamiais katinais ir šuneliais? Ką jie valgo – nuleidžia mamos paliktus maltinius į tualetą (teko girdėti iš vienos gydytojos apie tokią jos vaikų išdaigą) ir kremta bulvių traškučius?

Iš emigrantų žinome, kad tiek britai, tiek amerikiečiai neleidžia vaikų palikti be priežiūros. Pvz., kaimynės dukra augina paauglę dukrą (atrodo, 12 metų), ir turi mažą – metų kitų sūnelį. Tai štai dirbti moteris negali, net poros valandų per dieną, nes įstatymai neleidžia paauglei, net ir trumpai, palikti mažo vaiko. O kas dedasi pas mus?

Kažkada bandė Seimas svarstyti atitinkamus įstatymų pakeitimus. Labai sekiau vildamasis, kad pagaliau bent šitoje srityje bus daugiau civilizacijos, tačiau iš gerų norų nieko neišėjo. Žinoma, nauja tvarka verstų samdytis daugiau auklių, gal net priverstų jas samdytis oficialiai, sumokant visus mokesčius, taigi išlaikyti vaikus būtų dar brangiau. Bet juk vaikai – svarbiau už viską. Už pinigus ir, kaip sako feministės, motinų grįžimą į darbo rinką.