Viešėdamas Istorinėje prezidentūroje A.Brazauskas yra užsiminęs, kad norėtų, jog greta trijų tarpukario prezidentų kiemelyje atsirastų ir jo biustas.

Galimybė įamžinti atminimą

"Gal kada nors ir man čia pastatysite biustą", – per Prezidento institucijos devyniasdešimtmečio minėjimą Istorinės Lietuvos Respublikos prezidentūros Kaune vadovams yra sakęs Prezidentas Algirdas Brazauskas.

"Tada rimtai apie tai nediskutavome, – pokalbį prisiminė Istorinės prezidentūros vadovė Birutė Garbaravičienė. – Su gyvu žmogumi nekalbėsi juk apie biustą, kuris galėtų būti pastatytas po jo mirties."

Pasibaigus A.Brazausko prezidento kadencijai visuomenės atstovai yra kėlę klausimą dėl galimybės įrengti visų prezidentų biustus istoriniame kiemelyje, tačiau siauruose rateliuose gimusios diskusijos greit užgeso.

Anot B.Garbaravičienės, teorinė galimybė pastatyti kiemelyje ir A.Brazausko biustą yra. Juolab kad A.Brazauskas yra pirmasis nepriklausomos Lietuvos prezidentas, su kuriuo tauta šiuo metu atsisveikina.

Ji atkreipia dėmesį, kad Istorinėje prezidentūroje jau yra įamžintas šio politiko atminimas – prezidentų fotografijų parodoje yra ir A.Brazausko portretas. "Nežinau, kaip planuojama įamžinti jo atminimą. Gal šeima žino jo norus ir turi planų, gal Kaišiadoryse kas nors planuojama?" svarstė B.Garbaravičienė.

Tektų keisti koncepciją

Istorinės prezidentūros vadovė atkreipia dėmesį į šio istorinio paminklo koncepciją – vieta atkurta kaip prieškarinė prezidentūra. Sodelyje įrengti visų tarpukario Lietuvos prezidentų biustai.

"Dabartinėmis aplinkybėmis būtų keista statyti čia ir A.Brazausko biustą, nes ši vieta – mūsų valstybės prieškario paminklas, – pastebi B.Garbaravičienė. – Jeigu būtų tokių minčių, reikėtų peržiūrėti koncepciją."

Ji neatmeta galimybės Istorinės prezidentūros erdvėje pastatyti visų mūsų valstybės vadovų biustus, tačiau esą tuomet reikėtų keisti šios vietos paskirtį.

"Istorinėje prezidentūroje galėtų būti visų prezidentų muziejus", – vieną galimybių nurodo B.Garbaravičienė. Ji abejoja, ar dabar verta apie tai diskutuoti, tačiau yra įsitikinusi, kad jeigu būtų siūlymų tokiu būdu įamžinti A.Brazausko atminimą, visuomenė priimtų tinkamiausią sprendimą.

"Ši vieta – istorijos dalis, čia buvo dedami modernios valstybės pamatai. Institucija ir kaip muziejus, ir kaip memorialinė vieta yra labai svarbi. Tačiau ar būtinai čia turėtų atsirasti dabartinės Lietuvos prezidentų biustai, reikėtų diskutuoti viešai", – sakė B.Garbaravičienė.

Politinės iniciatyvos klausimas

Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir kultūros departamento direktorius Edmundas Balasevičius neabejoja, kad netrukus politinės jėgos siūlys įrengti A.Brazausko biustą Istorinėje prezidentūroje.

"Klausimas tikrai iškils, visuomenė diskutuos ir tik sužinojus visų nuomonę bus galima priimti sprendimą. Daug kas priklausys nuo politinės iniciatyvos", – kalbėjo E.Balasevičius.

Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Sigitas Šliažas įsitikinęs, kad dabar kelti šį klausimą prasminga: "Jeigu atsiras pilietinė žmonių ar valdžios institucijų iniciatyva, Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo komisija klausimą svarstys."

Šios komisijos pirmininkas Stasys Žirgulis mano, kad socialdemokratų partija gali pateikti siūlymą Istorinės prezidentūros kiemelyje pastatyti A.Brazausko biustą. Esą, jeigu toks siūlymas bus, komisija jį svarstys.

"Amerikoje yra vieta, kurioje saugomas visų prezidentų atminimas, gal ir pas mus galėtų būti tokia tradicija, – svarstė S.Žirgulis. – Tačiau ar tokiai vietai tinkamiausias šis kiemelis? Ten buvo atkurta istorinė aplinka, kokia ji buvo prieškariu."

Iškilių asmenybių atminimas

Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo komisijoje dirba daugiau kaip dešimt žinomų visuomenės veikėjų – lituanistai, istorikai, architektai, dailininkai. Priimdama sprendimus dėl asmenybių atminimo miesto savivaldybė visada atsiklausia komisijos nuomonės, tačiau S.Žirgulis atkreipia dėmesį, kad jos ne visuomet paisoma.

"Analizuojame, bet mūsų sprendimas yra patariamojo pobūdžio, tarybos nariai dažnai sprendžia savarankiškai, kaip jiems atrodo tinkama", – sakė S.Žirgulis.

Komisija šaukiama palyginti dažnai, nes esą dar nemažos dalies iškilių visuomenės veikėjų atminimas nėra tinkamai įamžintas. Pastaruoju metu komisija svarstė ministrų pirmininkų Augustino Voldemaro, Mykolo Sleževičiaus pagerbimo galimybes.

Komisijos darbą reglamentuojančiose nuostatose numatyta, kad asmens vardu gatvės arba aikštės pavadinimas gali būti pavadintas praėjus dešimtmečiui po jo mirties. "Tuo metu atrodo, kad žmogus yra iškili asmenybę, bet praeina kiek laiko ir situacija pasikeičia, paaiškėja neaiškių politinių dalykų, – pavyzdį nurodė S.Žirgulis. – Svarbu, kad laikas nekeistų supratimo apie asmenybės nuopelnus, jos charakteristikos."

Kauno technologijos universiteto rektorius Raimundas Šiaučiūnas:

Prezidento A.Brazausko netektis – dalykas, su kuriuo dar turime susitaikyti, bet jau galvojame apie galimybes įamžinti jo atminimą. Turime idėją, kurią detaliau aptarsime su universiteto bendruomene, senato pirmininku, tarybos nariais. Baigėme trečiųjų rūmų Laisvės alėjoje restauraciją. Tai yra tie rūmai, kuriuose Prezidentas A.Brazauskas, būdamas studentas, mokėsi, gyveno bendrabutyje ir buvo meno kolektyvo "Nemunas" narys.

Šiuose rūmuose, dabar priklausančiuose KTU meno kolektyvams, yra didžioji koncertinė salė, talpinanti 250 žmonių. Ji pastatyta ateitininkų prieš karą ir restauruota. Šią salę siūlysime pavadinti Prezidento A.Brazausko vardu. Idėją Istorinės prezidentūros kiemelyje pastatyti biustą A.Brazauskui vertinčiau labai palankiai, todėl, kad egzistuoja valstybės tęstinumas. Jeigu yra biustai prieškario prezidentams, šitą tradiciją reikėtų tęsti statant biustus ir dabartiniams šalies vadovams.