Mat tautininkai sostinėje nusiteikę mitingui prie paminklo Karaliui Mindaugui. Šie nepatenkinti Vilniaus mero sprendimu atsisakyti atminties ženklų prieštaringai vertinamiems Antrojo pasaulinio karo laikų veikėjams.

R.Šimašiaus demaršui nepritaria ir jaunasis konservatorių lyderis Gabrielius L., savo feisbuke "mero karštakošiškumą" prilyginęs "S.Tomo mojavimui "istorines klaidas" taisančiu plaktuku".

O šis abejotinas personažas, kuriam už minėto plaktuko heroiką jau kadaise skirtas 50 dienų areštas (tik vargu ar teismo sprendimas įvykdytas iki šiol), virtualioje erdvėje tik ir trina rankas: "Aš laimėjau!"

Bet netyla ir kiti reikalavimai: "Pašalinta atminimo lenta turi būti grąžinta!", o alėja turi vėl būti pervadinta K.Škirpos vardu, nesvarbu, kad jis buvo "truputį antisemitas".

O dar profesoriaus eilėraštis su "Marija šventa žydelka", kurio leksikos, ką jau kalbėti apie metaforas, net tautiečiai ne visada supranta, tad ko norėti iš kitataučių, kaip reikiant įpylė žibalo į R.Šimašiaus plačiai atvertą Pandoros "lobių" skrynią.

"Ar meras pradėjęs kultūrinį karą, išliks vienodai teisingas visoms Kraujo žemių aukoms? Po šio vienasmenio, nederinto, neišdiskutuoto veiksmo, kaip įžeidimas atrodo laisvos šalies sostinėje esantys sovietinių totalitarinių kolaborantų simboliai. Ar čia drąsos nebeužteks?" – savo feisbuke klausė Gabrielius L.

Ir čia verta priminti itin toliaregišką ir išmintingą dar nepriklausomybės pradžioje priimtą klaipėdiečių sprendimą – atsisakius senųjų stabų, naujų gatvių ar kitų viešųjų erdvių uostamiestyje nevadinti jokių istorinių asmenybių vardais, kad ateityje būtų išvengta bet kokių nereikalingų interpretacijų, mitingų, ginčų ar net sinagogų (kad ir simbolinių) uždarymo.