Istorija verta I. Ilfo ir J. Petrovo parkerio: mūsų gudragalviai už 510 tūkst. greitųjų testų privačiai bendrovei, kurios pajamos pernai nesiekė 500 tūkst., pervedė 6,05 mln. eurų. Gamintojai iš to sandorio išties gavo šūdą – 1,5 milijono, nors realiai valdžia už testo vienetą sumokėjo rekordinę kainą – apie 12 eurų.

Tokius pat testus iš kitų bendrovių pirkusi Krašto apsaugos ministerija pavyzdingai atseikėjo tik po 3 eurus.

Iš kur tokie skirtumai šitoje velnio aritmetikoje?

Na, jau turbūt visiškai aišku, kad 4,5 milijono pagriebė tarpininkai. Dar panašu, kad atsakomybė lyg ir nutransliuota satelitiniams asmenims, tarp kurių – sveikatos apsaugos viceminstrė, nors, regis, ne ji, o pats ministras ėmėsi kriminalu virtusių sprendimų. Visiškai aišku ir tai, kad premjeras piestu stojasi už ministrą.

Jau paaiškėjo, kad valstybė per aštuonis šių metų mėnesius negavo net 911,6 mln. eurų planuotų pajamų. Faktas kaip sklindis – šalis žingsniuoja tiesiai bankroto link.

Dar viešai žinoma, kad įtarimų sulaukusios bendrovės-pardavėjos atstovai išplatino pranešimą, kuriame teigiama: "Įvertinę įvairių rinkoje esančių testų kokybę per ypač trumpą laiką, Lietuvos vartotojams pasiūlėme, mūsų žiniomis, jautriausius testus už mažiausią kainą."

Tai kaip čia išeina: pardavė "jautriausius testus už mažiausią kainą", o iš biudžeto vis tiek gavo 4,5 mln. eurų "į pliusą"?

Galima manyti – čia dar nedaug, galėjo, žinoma, būti ir daugiau. Juk biudžetas kai kam – taip pat šūdas ir niekas.

Va, kokia metalinė "geros praktikos" logika.

Kad aiškesnis būtų šito viešųjų pinigų "fontanizavimo" efektas, verta akcentuoti kitą praėjusios savaitės naujieną. Jau paaiškėjo, kad valstybė per aštuonis šių metų mėnesius negavo net 911,6 mln. eurų planuotų pajamų.

Gal kai kam tai irgi panašu į šūdą, tačiau faktas kaip sklindis – šalis žingsniuoja tiesiai bankroto link. Laba diena!