Švytintys žvilgsniai Dalios Grybauskaitės štabe ir papilkėję veidai kairiųjų stovykloje – tokios nuotaikos vakar vyravo abipus politinių apkasų. Nors, tiesą sakant, laimėjo ne tik D.Grybauskaitė, 700,6 tūkst. jos gerbėjų bei partijos, Europos Parlamente (EP) išlaikiusios iki šiol turėtą mandatų skaičių.

Tai, kad šalies vadovei pavyko laimėti antrą kadenciją iš eilės, byloja apie prasidėjusią piliečių brandą. Pagaliau prezidentas nelaikomas mesiju, kuris renkamas tam, kad atėjęs išspręstų visas, taip pat ir buitines, problemas, o neišsprendęs turėtų vietą užleisti kitam pranašui.

Kad ir kiek būtų kritikuojama Prezidentė dėl to, jog tik norėdama užsitikrinti rinkėjų paramą ūmai tapo nuoširdi ir šilta, jos pergalė leidžia tikėtis, kad Lietuvoje po truputį miršta spektaklių prieš rinkimus tradicija. Geriau nuobodi rinkimų kampanija nei spalvingas turgus, kuriame daugiausia dėmesio sulaukia ryškiaspalviai politiniai barškučiai.

Net ir jausdamiesi pralaimėję socialdemokratai gali matyti puspilnę, o ne pustuštę taurę pergalės šampano.

Vietų EP jie tikrai turės gerokai mažiau nei planavo, jų investicijos į ištaigingą prezidento rinkimų kampaniją virto visišku šnipštu, o ir gerbėjų jie neturi tiek, kiek tikėjosi surinkti laviruodami tarp valstybei reikalingų ir žmonėms patrauklių sprendimų. Vis dėlto Algirdas Butkevičius su bičiuliais sulaukė paguodos prizo: turėjo galimybę sužinoti tikrąjį, o ne pageidaujamą savo populiarumo reitingą, kuris pasirodė siekiąs viso labo 16 proc. vietoj sociologų žadėtų 21–27 proc.

Socialdemokratams pasisekė, kad šią karčią tiesą sužinojo ne po savivaldos rinkimų, kurie pas mus laikomi gerokai svarbesniais nei kelialapių į Europą dalybos. Nusišluostę apmaudo ašaras ir išlydėję į EP du etatinius atstovus, jie galės ramiai apmąstyti, ar jų taktika pasiteisino ir ką reikėtų keisti. Antraip po metų jiems teks prisiminti tikrojo pralaimėjimo skonį.