Kad ir kaip būtų, karantinas pamažu, bet nuosekliai traukiasi iš mūsų gyvenimo. Sulig kiekvienu valdininkų parašo brūkštelėjimu nukrenta vis daugiau pančių, smaugusių sporto klubų gyvenimą. Atrodytų, lieka tik džiaugtis. Tačiau ne viskas taip paprasta. Pandemija jau atvėrė gilias sporto žaizdas. Atvers dar gilesnes. Pirmieji pavojaus signalus pasiuntė to paties futbolo klubai, prašydami valstybės paramos dėl priverstinių prastovų, susitraukusio rėmimo ir t.t.

Prie, Lietuvos masteliais, labai sotaus gyvenimo įpratę krepšinio klubai staiga pamatė, kad kokie 5 tūkst. eurų – kaip ir didoka alga suolą trinančiam vidutiniokui.

Dar šaižesni signalai skamba iš Lietuvos krepšinio lygos ekipų. Prie, Lietuvos masteliais, labai sotaus gyvenimo įpratę krepšinio klubai staiga pamatė, kad kokie 5 tūkst. eurų – kaip ir didoka alga suolą trinančiam vidutiniokui. Teks leistis ant žemės. Žinoma, apmaudu, kad dalis žaidėjų nesutiks mažintis atlyginimų ir ieškos skalsesnės duonos užsienyje. Edgaro Ulanovo ar Zacho LeDay netektys būtų labai skausmingos Kauno "Žalgiriui". O jeigu dėl finansinių priežasčių tektų išsiskirti ir su Šarūnu Jasikevičiumi? Bet tikėkimės tų biudžete liksiančių 7–8 mln. eurų, vietoj dabartinių 11–12, užteks išlaikyti vertingiausią komandos branduolį. O štai Klaipėdoje situacija kur kas liūdnesnė: vietoj padoraus 1,5 mln. eurų kapšo, čia gali likti kone minimalus LKL biudžetas – apie 0,5 mln. eurų. Ne ką saugiau jaučiasi skandalų talžomas Vilniaus "Rytas", panašu, pramušiantis savo paties dugną, pasitraukdamas į trečiąjį pagal pajėgumą divizioną – FIBA Čempionų lygą. Ką gi – sporto klubų laukia apsivalymo vasara.