Ateinančius ketverius metus galingiausios pasaulio valstybės vadovo pavardė nesikeis – demokratas Barackas Obama perrinktas dar vienai kadencijai Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento poste.
Šįkart JAV per rinkimų kampaniją akivaizdžiai dominavo ekonominiai, socialinių reformų, vidaus politikos klausimai. Užsienio reikalai buvo antrame ar net trečiame plane.
Bet ar tai reiškia, kad nepasikeitęs JAV prezidentas visiškai nepakoreguos užsienio politikos?
Prieš rinkimus kalbėta, kad Vašingtono diplomatijos pokyčių galima tikėtis, nebent jeigu laimėtų respublikonas Mittas Romney. Jis neva „kiečiau kalbėtųsi ir elgtųsi“ su visais JAV tiesioginiais ir netiesioginiais oponentais pasaulyje, tarp jų – ir su Rusija. O B.Obamos pergalė esą įrodo, kad jokių pokyčių užsienio politikoje nebus.
Su reiškiančiais tokią nuomonę būtų galima sutikti tik iš dalies.
Iš tikrųjų, jau daugelį metų JAV diplomatijoje vyrauja tęstinumo politika. „Tęstinumas, tęstinumas ir dar kartą tęstinumas“ – toks būtų svarbiausios pasaulio valstybės užsienio politikos šūkis. Tai reiškia, jog kad ir kas laimėtų prezidento rinkimus, Vašingtono pozicija pačiais svarbiausiais demokratijos plėtros ir gynybos klausimais iš tikrųjų nepasikeis ir bus tolydžio vystoma.
Kita vertus, korekcijos ir tam tikros naujovės šioje srityje neišvengiamos – ir tuo atveju, jei būtų laimėjęs M.Romney, ir dabar, kai pergalę švenčia B.Obama.
Respublikonų prezidentai iš tikrųjų linkę vykdyti kietesnę diplomatinę politiką. Tačiau dabar turime situaciją, kai Demokratų partijos kandidatas B.Obama perrinktas antrai, vadinasi, paskutinei savo kadencijai aukščiausiame JAV poste. Tai reiškia, kad prezidentui bus atrištos rankos elgtis kiek laisviau vykdant ir vidaus, ir ypač užsienio politiką.
B.Obamos tiesiog neslėgs būtinybė „užganėdinti“ savo nuosaikesnius rinkėjus, patraukti juos į savo pusę. Todėl, tikėtina, sulauksime ir šiek tiek kietesnių sprendimų užsienio reikalų srityje.
O tai naudinga su toli gražu neišblėsusiomis Maskvos imperialistinėmis nuotaikomis vis dar besigrumiančioms Rytų ir Vidurio Europos valstybėms. Taigi, ir Lietuvai.
Naujausi komentarai