Be to, prezidentei praėjusių metų liepą taip pat paskirta ir "Sodros" pensija, siekianti 685 eurus.

Žinoma, graudu, palyginus su prezidentine renta ar eurokomisaro pensija, bet gaunančiųjų tokią išskirtinę "Sodros" senatvės pensiją Lietuvoje yra vos 5 tūkstančiai.

Tie, kurie dar ne pensininkai, stengiasi apie jų laukiantį košmarą negalvoti, nes tai yra sunkiai suvokiama protu.

O kritinė pensininkų masė (apie 230 tūkst. asmenų) per mėnesį turi sugebėti pragyventi už pusę tiek.

Dar baisiau, jog maždaug 52 tūkst. Lietuvos piliečių priversti egzistuoti už 200 eurų per mėnesį. O tai yra trečdaliu mažiau nei oficialus skurdo lygis Lietuvoje.

Tačiau palyginus su ukrainietiška pensija, kuri siekia iki 100 eurų per mėnesį, tai yra netgi labai daug. Dar galima būtų pasilyginti su tomis šalimis, kur pensija iš viso nemokama, tad kaip išgyventi, senoliai ten turi prasimanyti patys.

Bet šitie žmonės už tuos 200 eurų per mėnesį gyvena ne Ukrainoje ar kitur, o Lietuvoje, kur buvo sakoma, kad "po euro įvedimo niekas nebrangs" (bent jau taip žadėjo ir kadenciją baigianti prezidentė).

Būtent todėl tie, kurie dar ne pensininkai, stengiasi apie jų laukiantį košmarą negalvoti, nes tai yra sunkiai suvokiama protu, kaip valstybę kuriantis ir mokesčius mokantis pilietis staiga tampa nusidėvėjusiu daiktu, kurio geriau nė nebūtų.

Todėl likus kelioms dienoms iki birželio 30-osios, dar neapsisprendusios bitės darbininkės turi apsispręsti, kaip toliau kaups pensijai II pakopos fonduose ar sugrįš su fondo pinigais į "Sodrą".

Nors, tiesą sakant, galutiniam rezultatui šis sprendimas jokios reikšmės neturės.

Vis tiek finale neišvengiamai gresia socialinis dugnas, nes prezidentinio dydžio senatvės pensijos pas mus numatomos tik prezidentams.