Kada ir kur įvyks pirmasis sprogimas? Tik šiuo klausimu galima reaguoti į įtampą, kuri ima telktis virš prekybos centrų. Apie tai, kas dedasi prekybos ir laisvalaikio megapoliuose, kai jų nelanko milijonai šalies gyventojų ir svečių, pradedame sužinoti tik dabar iš šykščių pranešimų apie prekybos patalpų savininkų ir nuomininkų nesutarimus.
Ar prieš metus dvejus galėjome įsivaizduoti, kad iš mūsų visų prakeiktų, bet be galo mylimų gyvenimo būdo centrų girdėsime blogų naujienų, pvz., apie streikus? Ar išvis galėjome įsivaizduoti, kad mūsų "-poliuose" vidury dienos gali būti uždarytos kurios nors durys? Dieve gink. Galėjome nebent tikėtis (o ir buvome įpratinti to laukti), jog prieš didžiąsias šventes batų, dovanų nuo Kalėdų Senelio ar naujų lėkščių Velykų stalui galėsime rinktis iki pat vidurnakčio. O gal net ir naktį, aidint perkamumą skatinančios muzikos garsams, sklindant žvalumą palaikantiems kvapams.
Įpratę prie žydro dangaus virš akropolių šiandien akis triname matydami ten pat blyksinčius žaibus. Orai subjuro dėl tos pačios priežasties, dėl kurios šiandien nesaldu visiems Lietuvoje, – pirmiausia dėl nuosmukio, kuris sumažino mūsų vartotojišką apetitą, parduotuvių apyvartą ir pardavėjų antkainius.
Didcentrių nuomininkai, kol bando išsiderėti palankesnių sąlygų, tik neoficialiai užsimena apie verslo partnerių diktuojamas sąlygas, pvz., patalpų nuomotojų baksnojimus pirštu į konkrečias parduotuves, reikalaujant neeilinių akcijų lietaus, ar įvairias baudas. Prekybos centrų valdytojai tikina (ir yra teisūs), kad jie – tokie pat verslininkai, kurie rūpinasi savo pelnu, kad galimybės taupyti mažinant šviesą ar mažiau kondicionuojant orą jau išsemtos.
Įtampa, tvyranti tarp prekybininkų ir centrų valdytojų, rodo, jog bandymas imituoti klestėjimą vargiai įmanomas ir dėl šalį apėmusio ekonomikos sunkmečio, ir dėl išpūsto prekybos centrų burbulo.
Sočiaisiais metais nuobodžiaujančios pardavėjos ir apytuštės akropolių erdvės nekridavo į akis, o šiandien jos yra tik būsimo sprogimo pranašai. Prekybos centrų nuomininkų negelbsti net ir anksčiau sumažintos prekybos patalpų nuomos kainos, nes jų veiklos rodikliai ir toliau sminga žemyn. Prekybos patalpų savininkų padėtis vis labiau blogėja, nes gerokai mažinamos nuomos kainos smarkiai keičia ir jų jau iš anksto suplanuotus pinigų srautus. Nesinori būti blogu pranašu, tačiau atrodo, kad prekybos ir laisvalaikio centruose pasikartos tokie sukrėtimai, kurie jau pražudė vieną didžiausių kompiuterių prekybos milžinų.
Nėra net taip svarbu, kas kris pirmas: kuris nors prekybos centras Šiauliuose, kuriame pasiektas vienam gyventojui tenkančio prekybos ploto rekordas, ar Vilniuje, kur investuotojai vienas nuo kito kopijavo tą pačią prekybos ir laisvalaikio centrų koncepciją ir manėsi Lietuvoje sėkmingai pritaikę užsienyje klestinčias idėjas. Akivaizdu tai, kad dėl prekybos patalpų rinkoje prasidedančio paralyžiaus pirmiausia kalti patys verslininkai, kurie rūpinosi tik greitu pelnu ir nesivargino ieškoti nepramintų takų.
Jei daugiau idėjų, dėmesio ir investicijų būtų buvę skirta toms verslo sritims, kuriose ne vien perkama ir parduodama, bet ir kuriama, plėtojamos naujos technologijos, šiandien veikiausiai netektų nerimauti dėl būsimo sprogimo ir naujos minios bedarbių.
Naujausi komentarai