Ir dvaro pataikūnai įgristų iki gyvo kaulo. Argi ne jie vieną metų mėnesį pasiūlė pavadinti prezidento mamos vardu, ir tai buvo padaryta? O ir dabar – dar vienas tūpsnis. Kazachstano sostinė turėtų vadintis nebe Astana, o Nursultanu – pirmojo nepriklausomo Kazachstano vadovo garbei?

Taip pasiūlė naujai prisaikdintas Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas. Protingas sumanymas. Juolab prezidento pareigas nemirtingasis NN eis iki 2020-ųjų balandžio, taigi dar lygiai metus, beveik iki savo aštuoniasdešimtmečio.

Be to, net ir atsistatydinęs N.Nazarbajevas išsaugos reikšmingą vaidmenį šalies politikoje, nes jam yra suteiktas konstitucinis "Tautos lyderio" titulas. Ir jis iki gyvos galvos liks šalies saugumo tarybos vadovu.

Pranešimas apie atsistatydinimą veikiausiai – tik dar vienas seniokiškas kaprizas, rytietiškas demokratijos imitavimas.

Tad užvakarykštis beveik 30 metų Kazachstanui vadovavusio autokrato pranešimas apie atsistatydinimą veikiausiai – tik dar vienas seniokiškas kaprizas, rytietiškas demokratijos imitavimas.

Jis gali tai sau leisti. Jo valdoma šalis didelė, gyventojų – per 18 mln., tiesa, vandens išteklių nėra daug, bet užtektinai naftos. Už kurią galima pirkti ne tik vandenį, bet ir auksą, galią, valdžią ir turbūt amžinybę.

Vakariečiai viso to nepajėgūs suprasti. Ir tas nesupratimas kartais į keblią padėtį įstumia diplomatinio protokolo žinovus.

Taip nutiko ir 2001 m. balandžio pradžioje, kai trečiąją savo vizito Lietuvoje dieną Kazachstano vadovas (tas pats NN), lydimas Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus, lankėsi Būtingės naftos terminale.

Ten V.Adamkus svečiui pasiūlė susipažinti su Lietuvos naftos komplekso pajėgumais. N.Nazarbajevas gausios verslininkų, diplomatų ir žurnalistų būrio akivaizdoje tada tik nuoširdžiai nusistebėjo: "Ar aš vamzdžių nesu matęs?"