Sloga, silpnumas ir kiti peršalimo simptomai – vos juos pajutę į namus kviečiame šeimos daktarą, kad pastarasis išrašytų nedarbingumo lapelį. Panašu, kad tokia prabanga tenkinsimės neilgai. Vyriausybė Seimui pateikė svarstyti naują ligos pašalpos skyrimo tvarką: nemokėti jos už tris pirmąsias ligos dienas. Pagal naująją tvarką, ligos pašalpą už ketvirtą ir penktą nedarbingumo dienas mokės darbdavys, o pašalpa iš "Sodros" lėšų būtų mokama tik nuo šeštos nedarbingumo dienos.

Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad Vyriausybės siūlymu siekiama kovoti su piktnaudžiavimais ir skatinti sveiką gyvenimo būdą. Esą nauja tvarka apsaugos nuo pastebimo suintensyvėjusio nelabai pagrįstų nedarbingumo pažymų ėmimo ir užtikrins tikslingą "Sodros" lėšų panaudojimą. Ką apie tai mano specialistai?

Leonas Valius, profesorius, Kauno medicinos universiteto Šeimos medicinos klinikos vadovas:

– Peršalimo sezonu ligonių nedarbingumas trunka maždaug 5–6 dienas. Ką tai reiškia? Pirmos trys dienos neapmokamos, ketvirtą ir penktą – dengia darbdavys, tuo tarpu "Sodra" per šį laikotarpį lėšas sutaupo. Valstybei tokie įstatymo pakeitimai galbūt naudingi, tačiau ne žmogui. Kitaip tariant – dabar pacientams neapsimokės trumpai sirgti. Paskaičiavę ligos atveju prarastą sumą ir išlaidas vaistams, žmonės galbūt ims labiau vertinti profilaktinius skiepus. Galima ir kita išeitis, kurios asmeniškai aš tikrai nerekomenduoju – gudravimai. Tikrai nemanau, kad medikai ims prekiauti nedarbingumo lapeliais, paprasčiausiai žmonės ims simuliuoti arba ieškoti kitų išeičių: susirgs penktadienį, savaitgalį – ne darbo dienas praleis be nuostolio, nuo pirmadienio pašalpą mokės darbdavys, o nuo trečiadienio – "Sodra". Bet čia tik samprotavimai. Reziumuojant noriu pasakyti, kad žalą patirs vaikus prižiūrinčios mamos, peršalimo ligomis sergantys žmonės. Besigyydantieji kaulų lūžius arba kitas rimtas, ilgai besitęsiančias ligas – ypatingo nuostolio nepajus. Tiesiog noriu pastebėti, kad visuomet atsiradus tam tikriems suvaržymams, atsiranda ir landa, kuri padeda juos apeiti.

Ugnė Šakūnienė, Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos "Gyvastis" prezidentė:

– Jei šalies situacija labai liūdna ir visi veržiasi diržus – tuomet toks Vyriausybės sprendimas teisingas. Tačiau jei pinigai skaičiuojami tik tam tikrose sferose, tuomet tai – žmonių kvailinimas. Sutikite, kad ėmus karščiuoti vaikui, mamoms neretai tereikia trijų dienų, kad mažasis pasijustų geriau. Tiek pat laiko pakanka išgydyti slogą arba silpnus peršalimo simptomus. Paskaičiavęs nuostolius, kuriuos patirs gulėdamas lovoje tris keturias dienas, žmogus kulniuos į darbą. Ar nuo to bus geriau? Tikrai ne. Be to, šiuo atveju reikia galvoti ne tik apie sergantįjį, bet ir apie aplinkinius, kuriems didėja galimybė užsikrėsti (jei kalbama apie peršalimo ligas). Didžiajai mano ligonių daliai minėtos trys dienos gali reikšti viską – menkas peršalimas, komplikacijos, po kurių neretai atsisako inkstai, širdis arba kepenys. Jei šalies situacija labai liūdna ir visi veržiasi diržus – tuomet gal ir teisingas toks Vyriausybės sprendimas. Tačiau jei pinigai skaičiuojami tik tam tikrose sferose, tuomet tai – žmonių kvailinimas.

Vida Augustinienė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos valdybos pirmininkė:

– Kiek supratau, pakeitimais siekiama ne tik sutaupyti valstybės pinigus, bet ir sumažinti fiktyvių nedarbingumo lapelių. Iš vienos pusės tai teisingas žingsnis. Medikai turi jausti atsakomybę ir be reikalo nesišvaistyti nedarbingumo lapeliais. Žinoma, atsakomybę turi jausti ir patys pacientai. Sutikite, kad neretai žmonės piktnaudžiauja išduodamais nedarbingumo lapeliais ir ima juos nesant būtinybei. Medikai juk ne visada per trumpą laiką gali nustatyti, ar žmogus serga, ar tik simuliuoja. Būtent per tokius simuliantus dabar nukentės tie ligoniai, kuriems nedarbingumo lapelis išties bus labai reikalingas, kad ir tas tris dienas.

Žygimantas, Didžiojoje Britanijoje gyvenantis lietuvis:

– Penktus metus gyvenu ir dirbu šioje šalyje, tačiau dar neteko susidurti su vietiniais medikais ir jų teikiamomis paslaugomis – odontologų kabinetus lankau Lietuvoje, čia kartkartėm užsuku į privačias klinikas pasitikrinti profilaktiškai. Tačiau teko girdėti, kad Didžiojoje Britanijoje per pirmas 5 ligos dienas darbdaviui užtenka paties darbuotojo pranešimo apie ligą. Nedarbingumo lapelis būtinas tik nuo šeštos ligos dienos. Kiek žinau, daugelyje Europos Sąjungos šalių galioja panaši tvarka, kokią dabar planuojama įvesti Lietuvoje. Tačiau, ar tai racionalus sprendimas – sunku pasakyti.

Vaidotas Kalinauskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjos pavaduotojas:

– 2008 m. ligos atvejų, kurie truko 3–5 darbo dienas, buvo apie 36,5 proc. Kitą dalį sudarė ilgesni ligos atvejai – iki mėnesio ir daugiau. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką "Sodros" teritoriniai skyriai, mokėdami ligos pašalpą, "ligonį" pamatydavo tik trečią jo ligos dieną, o iki penktosios nedarbingumo dienos sirgdavo daugiau kaip kas trečias ligonis, nuspręsta įvesti 3 dienų laukimo laikotarpį, kuris minimaliai nulemtų ilgesnį laiką sergančių asmenų gaunamas ligos socialinio draudimo pašalpas. Tokie patys laukimo laikotarpiai jau yra įvesti Čekijoje, o nuo šių metų vidurio įsigalios Estijoje. Ar dėl naujos tvarkos nukentės pacientai? Jei asmuo iš tikrųjų serga rimta liga, tai gydymosi trukmė yra ilgesnė nei trys dienos, o apmokėjimas nuo ketvirtosios ligos dienos yra garantuotas. Manome, kad sergantys asmenys turėtų kreiptis į gydymo įstaigą ir gydytis, nepriklausomai nuo to, už kurį laiką bus mokama ligos pašalpa. Taip pat turime pripažinti, kad trumpalaikiams ligoniams, taip pat tiems, kurie nedarbingumo pažymėjimo kreipdavosi nesant darbo ar kitais tikslais, šios įstatymo pataisos bus nepalankios. Siūloma, kad įstatymo pakeitimai įsigaliotų nuo 2009 m. gegužės 1 dienos. Dėl šių pakeitimų darbdaviai sutaupys tas lėšas, kurias mokėdavo iki dviejų dienų sirgusiems ligoniams, o "Sodra" per aštuonis šių metų mėnesius preliminariai gali sutaupyti iki 78 mln. litų.

Ligos ir motinystės įstatymo pakeitimo aiškinamojo rašto ištrauka:

Valstybinės socialinio draudimo (VSDF) valdybos duomenimis, 2005–2008 m. VSDF biudžeto išlaidos ligos pašalpoms išaugo beveik pustrečio karto (nuo 283,3 iki 664,9 mln. litų per metus), ligos pašalpų apmokėtų dienų skaičius – 31,1 proc., ligos pašalpų atvejų skaičius – 18,5 proc.

Ligos vidutinė vieno atvejo trukmė (dienomis) per nurodytąjį 2005–2008 m. laikotarpį pakito neženkliai – nuo 11,46 (2005 m.) iki 12,67 (2008 m.) arba 10,6 proc.

Vadinasi, didėjant bendrajam naujai išduodamų nedarbingumo pažymėjimų skaičiui, jie dažniausiai imami trumpam laikotarpiui, t.y. ne dėl sunkių ligų.

Taip pat pažymėtina, kad 2008 m. apie 36,5 proc. ligos atvejų sudarė 3–5 darbo dienų trukmės atvejai, 62 proc. ligos atvejų – kai ligos trukmė nuo 6 iki 30 darbo dienų ir tik 1,5 proc. ligos atvejų – kai ligos trukmė per 30 darbo dienų.