Artėjančios metų pabaigos šventės daugelis laukiame ar bent svajojame apie stebuklą. Premjeras Andrius Kubilius nusprendė ne laukti, o pats tapti stebukladariu.

Kartą žvilgtelėjęs į kiaurą biudžeto maišą premjeras teisingai pagalvojo, kad pildamas į skylę labai lėtai didėjančią mokesčių srovelę maišo nepripildysi. Reikia vieną kartą užpilti smarkiai ir daug, kad skylė paspringtų riebesnėm kupiūrom ir bent prieš Seimo rinkimus užsikištų. Kur buvęs kur nebuvęs, bet prie premjero ausies visuomet laiku atsirandantis patarėjas Virgis šnipštelėjo: duok šitą darbą atlikt savo patarėjui Mykolui.

Jis jaunas, karštas, energingas, pinigų rasdavo ir prarasdavo net Londono bankuose dirbdamas, ras ir čia. Virgio patarimai premjerui kaip paliepimai, todėl tas, negaišęs nė akimirkos, atėmė iš Mykolo skaičiuotuvą, įdavė į ranką telefoną ir pavedė: skambink nuo manęs, bet savo vardu į visas keturias puses ir surask valstybei milijardą.

Na, jei neišeis – bent jau kokius 300–400 milijonų. Ir surask šiandien, o ne rytoj, nes kitaip algos negausi.

Pakrapštė Mykolas jauną, dar "Barclays" laikų šampūnais kvepiančią galvą ir akimoju sumetė, kad milijardo taip greitai nesurinks, nes nežino nė vieno kontrabandos karaliaus telefono numerio, nepažįsta nė vieno šešėlinio verslo magnato ir apskritai, kadangi yra liaunas, neturi kuo jų išgąsdinti. Premjeru juk nepagąsdinsi. Premjeras juk viską daro taip, kad legalaus verslo būtų kuo mažiau, mokesčiai iš jo būtų kuo liesesni, o šešėlinis verslas ir kontrabanda augtų bei klestėtų...

Bet Mykolas tam ir patarėjas, kad ką nors sugalvotų. Ir sugalvojo – paimti bent kelis šimtus milijonų iš valstybės įmonių. Mintis gera, bet kaip tuos pinigus ištraukti, jei tas įmones valdo gudrūs kaip lapinai direktoriai, virš jų sėdi tokių pačių gudrių lapinų valdybos, o joms diriguoja visokie ministrai, nebūtinai premjero prieteliai? Kol nueisi šituos kryžiaus kelius, ne vieni metai praeis.

Mykolas suprato, kad vakarietiški metodai čia netiks. Reikia imtis lietuviškų, iš sovietinių laikų išlikusių, apie kuriuos andai jam tėvelis pasakojo. Surinko Mykolas telefono numerį ir, išgirdęs, kad atsiliepė "Lietuvos geležinkelių" vyriausioji finansininkė, nutaisęs gergždžiantį balsą išrėkė: patarėjui paliepus, premjerui pavedus, greitai atneši man kitais metais į biudžetą 250 milijonų litų! Iš kur? Iš kur nori, čia ne mano, o tavo reikalas. Finansininkė net cyptelėjo iš baimės ir tuoj pat viską prisižadėjo. Patenkintas Mykolas ėmė rinkti kitos valstybės įmonės vyriausiosios finansininkės telefono numerį...

Štai tokia turėjo būti A.Kubiliaus Vyriausybės biudžeto papildymo strategija. Toks telefono skambučiais valdomas "Visuomis", kuris, kai reikia, pasipurto ir duoda milijonus, o kai nereikia, vėl juos kaupia.

A.Kubiliaus nelaimei, M.Majauskas pirmiausia taip papurtyti pabandė "Lietuvos geležinkelius", kurių vadovas Stasys Dailydka, pasirodo, turi tvirtą stuburą arba dar tvirtesnį užnugarį. S.Dailydka patarėją pastatė į vietą, kilo skandalas.

M.Majausko skambinėjimams iškilus į viešumą Vyriausybė strimgalviais sukūrė "Valstybės įmonių efektyvumo didinimo koncepciją", kurioje nauja tik tai, kad, be šakinių ministerijų, valstybės įmones dar prižiūrės ir Finansų bei Ūkio ministerijos. Logika tokia: kuo daugiau gaidžių į vištą žiūri, tuo ji iš baimės didesnius kiaušinius deda.

Nežinia, tyčia ar ne, bet A.Kubiliaus Vyriausybė, nemokšišku pristatymu sunaikinusi "Visuomio" idėją, dabar padarė viską, kad iš valstybės įmonių į biudžetą būtų primelžta kuo mažiau dividendų.