Mano vyras Juozas dirba „Senukuose“ vairuotoju. Kartais tenka važiuoti į komandiruotes, kaip žinome, dienpinigiai mokami pagal vyriausybės nustatytas normas. Vyras pastebėjo, kad jam sumoka tik pusę nustatytos normos, todėl pradėjo teirautis savo vadovų, kadėl taip yra.

Vadovai buvo labai nepatenkinti ir pasakė, kad yra toks vyriausybės nutarimas. Teisingai - toks nutarimas yra, kad įmonė dvišaliu susitarimu gali mokėti pusę nustatytos dienpinigių sumos, bet tai turi atsispindėti darbo sutartyje. Šito nėra.

Kovo mėnesį vyras susirgo. Grįžęs po ligos rado darbo sutarties priedą, kurio galiojimas turėjo prasidėti 2010 01 01, vyras pasirašyti atsisakė, nes keičiant darbo sutartį turi būti pranešta prieš mėnesį. Tada ir prasidėjo.

Viršininkas liepė atiduoti mašinos raktus kitam vairuotojui ir liepė vyrui eiti namo. Kai paklausė kada pirmadienį ateiti į darbą, pasakė, kad paskambins. Panašu, kad norima atsikratyti mano vyru nesąžiningu būdu - atleisti neatleidžia, nes neturi priežasties, o darbo neduoda, nors vairuotojų trūksta.

Išvada viena: dabar darbininkas yra nulis, iš kurio galima tyčiotis, nepaisyti jo teisių, niekinti.