Drąsiaus Kedžio artimųjų vardu Audronė Skučienė išsiuntė kreipimasį aukščiausiems šalies vadovams bei generaliniam prokurorui ir prašo jų pagalbos įvykdant teisingumą.

A,Skučienės prašymas yra adresuotas šalies Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Premjerui Andriui Kubiliui, Seimo pirmininkei Irenai Degutienei ir generaliniam prokurorui Dariui Valiui.

„Rašytojo Franzo Kafkos romane „Procesas“ vaizduojamas žmogus, kuris vieną rytą prabudęs apkaltinamas sunkiu nusikaltimu ir valdžios vyrų įkalinamas. Žmogus neigia savo kaltę, bet kaltinimas vis stiprinamas, kol galiausiai tampa visuotinis. Absurdo filosofija paremtas F.Kafkos romanas – apie tai, kaip valstybė sužlugdo žmogų, pamynus jo asmenines teises į tiesą ir laisvę. Šis literatūrinis pavyzdys – tik menka dalelė tos Golgotos, į kurią pateko a.a. Drąsius Kedys, o kartu ir visa mūsų šeima, susidūrusi su pedofilijos faktu“, - savo laišką pradeda A.Skučienė.

Toliau ji teigia, kad D.Kedys su oficialiais skundais į prokuratūrą kreipęsis bemaž 56 kartus, tačiau deramos reakcijos ir atsako, kokio tikėjosi ir kokio privalėjo sulaukti kaip teisinės Europos valstybės pilietis, susidūręs su nusikalstama veikla, negavo. Lietuvos teisėsauga abejingai žiūrėjo į nusikaltimo faktus, detaliai ir išsamiai netyrė pateiktų parodymų ir medžiagos, neatliko galimai mažametę prievartavusių atpažinimo, nenustatinėjo jų tarpusavio ryšio, netgi telefonų išklotines pašalino iš bylos, nesistengė išsiaiškinti kaltųjų. „Negano to, sąmoningai vilkino procesą, dėl ko jis iš tiesų įgavo absurdiškų Kafkos pasakojimo atspalvių“, - rašo D.Kedžio teta.

A.Skučienės teigimu, spalio mėnesį Kaune nužudyti Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė, kurių mirtys buvo apipintos mįslingomis versijomis. Kaip ir pavasarį rastas D.Kedys, kurio smurtine mirtimi jo artimieji nei kiek neabejoja. „Tą aiškiai liudijo daugybiniai sumušimai ir lūžiai visame jo kūne, šautinė žaizda paakyje, perpjautas ar perplėštas liežuvis – visa tai patvirtinta nepriklausomo medicinos eksperto, užfiksuota nuotraukose ir filmuotoje medžiagoje. Šiurpius sužalojimus veide, kurių nebuvo įmanoma paslėpti net specialiomis priemonėmis, šarvojimo metu matė ne tik šimtai Garliavos, bet ir visos Lietuvos žmonių, atėjusių atsisveikinti su mirusiuoju. Lietuvos žmonės akivaizdžiai matė užmuštą, netgi sadistiškai nukankintą žmogų“, - teigiama aukščiausiems šalies vadovams adresuotame laiške.

A.Skučienės teigimu, D.Kedžio artimieji kategoriškai nesutinka su generalinio prokuroro perskaitytu pranešimu, kuriame teigiama, kad D.Kedys mirė užspringęs žolės lapu ir skrandžio turiniu. „Toks tvirtinimas prieštarauja tikrai tiesai ir kelia didžiulį ne tik mūsų, bet ir daugybės Lietuvos žmonių pasipiktinimą valstybės teisėsauga – kaip tiesą saugančia ir ginančia institucija. Negano to, sąžiningai, atsakingai ir kompetentingai netiriama pedofilijos istorija diskredituoja Lietuvos kaip teisinės valstybės vardą, smukdo jos prestižą Europoje ir pasaulyje, skatina begalinį šalies žmonių nusivylimą savo valstybe ir jos institucijomis, griauna pasitikėjimą Lietuvos valdžia. Didžiule kaina pasiekę Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, savo kūnais gynę televizijos bokštą sausio 13-ąją – kaip demokratinių žmogaus laisvių, taurios ir šviesios, ne melo, o tiesos žodžiais grįstos ateities simbolį, savo Tėvynės gyvenimą ir toliau privalome tiesti teisingumo ir sąžinės, bet ne prievartos, apgavysčių ir smurto kategorijomis“, - dėsto ji.

D.Kedžio artimųjų vardu laišką išsiuntusi A.Skučienė rašo, kad šiuo metu mūsų valstybėje paminamos ne tik bendražmogiškos humanistinės vertybės, žmogaus – suaugusio ir vaiko – teisės į savo saugumą ir laisvę, bet išniekinamas ir tiesos žodis. „Be galo skaudu, kai iš oficialių valstybinių institucijų visuomenei tiesiog plaukte plaukia melo lavina, kai žmogus priverstas susidurti su neįtikėtina tiesos ir teisingumo deformacija: pedofilijos bylos bendrininkai ir nusikaltimų vykdytojai dengiami valstybės, nusikaltimų liudininkai, pateikę savo įrodymus, bauginami, gąsdinami ar net atsiduria psichiatrinėje ligoninėje. Skaudu, kad tėvas, teisėtai gynęs nukentėjusios dukrelės interesus, turėjo mirti. Kad vaikui, patyrusiam seksualinę prievartą, gresia atsidurti galimai pas ją tvirkintojams ir prievartautojams pristatydavusią motiną“, - pabrėžia ji.

A.Skučienės nuomone, tokia padėtis yra negalima ir nepateisinama nei moraliniais, nei teisiniais kanonais. „Todėl mes viešai kreipiamės į aukščiausias Lietuvos valstybės instancijas, darkart prašydami atkreipti didesnį dėmesį šioms opioms Lietuvos valstybės vidaus problemoms ir pradėti išsamų bei nuodugnų visų minėtų įvykių tyrimą“, - baigia savo laišką D.Kedžio teta.