Atsistatydinęs Ukrainos ekonomikos ministras lietuvis Aivaras Abromavičius sako, kad šis žingsnis jau atnešė „pozityvių permainų“ vyriausybėje Kijeve.
„Jau yra keletas pozityvių dalykų dėl mano atsistatydinimo. Visų pirma, kai kurios partijos, kurios ideologiškai priešinosi privatizacijai dar prieš dvi savaites, jau šią savaitę pasakė, kad nori parduoti daugumą valstybinių įmonių, kadangi supranta, kokia yra bloga situacija tose įmonėse. Taip pat viskas vyks žymiai skaidriau, kas dėl lobizmo savo interesų tarp deputatų, Vyriausybės. Vyksta labai aktyviai diskusijos dėl valstybės tarnautojų atlyginimų padidinimo. Kaip žinote, mano atlyginimas - 150 dolerių, tiek pat gauna kiti ministrai. Tai - neteisinga strategija“, - trečiadienį LRT laidai „Dėmesio centre“ dalyvaudamas vaizdo konferencijoje sakė A.Abromavičius.
Anot jo, teigiami poslinkiai yra ir prezidento Petro Porošenkos pasirašytas Viešųjų pirkimų įstatymas, parlamento priimtas Privatizacijos įstatymas. Atsistatydinęs Ukrainos Vyriausybės atstovas taip pat tikino, kad toks jo sprendimas turėtų būti „šaltas dušas Ukrainos valdžiai“.
Jis sakė manantis, jog prezidentas P.Porošenka jo atsistatydinimą „priėmė jautriai“, nes kalbėdamas apie politinį spaudimą nurodė į jo artimiausią draugą.
Dienraščiui „The Financial Times“ A.Abromavičius atskleidė, kad jam buvo nurodyta paskirti konkretų asmenį viceministru, o šią žinią perdavė asmuo, prisistatęs prezidento Petro Porošenkos ilgamečio verslo partnerio Igorio Kononenkos patikėtiniu.
Anot A.Abromavičiaus, po tokių jo viešų pareiškimų santykiai su prezidentu „negali būti šilti, bent jau artimiausiu metu“. A.Abromavičius vis dėlto neatmetė, jog grįžtų dirbti į Ukrainos Vyriausybę, jei ši būtų visiškai reformuota.
„Į Ukrainos politiką eiti nesiruošiu, bet jei būtų išpildyta daugelis tų reikalavimų, kuriuos ministrai technokratai valdžiai pateikė per paskutinę savaitę, būtinai norėčiau grįžti į tokią Vyriausybę, kuri turi visišką parlamento palaikymą, prezidento, premjero palaikymą, bet būtų sudaryta vien iš profesionalių technokratų, kurie Ukrainos valdžioje iki Maidano nėra buvę“, - sakė jis.
„Šiuo metu yra labai gili krizė ir jos šaknys glūdi žymiai giliau, negu mano atsistatydinimas: tai yra pasitikėjimo ir tai yra vertybių krizė, - įspėjo A.Abromavičius. - Aš minėjau, kad mes esame arba du žingsniai nuo proveržio, arba du žingsniai praktiškai nuo bedugnės. Situacija yra nevienareikšmiška, galima pajudėti tiek į vieną, tiek į kitą pusę. Yra pasitikėjimo krizė“.
Jis tvirtino, kad Ukrainoje sprendžiant Vyriausybės krizę šiuo metu gali būti du pasirinkimai: pirmalaikiai parlamento rinkimai, arba radikalios Vyriausybės pertvarkos. Pirmalaikiai rinkimai, anot jo, būtų parankūs Odesos gubernatoriui Michailui Saakašviliui, kurį pats A.Abromavičius teigia artimai pažįstantis.
„Manau, kad daugelis žmonių už jį balsuotų, bet ateitis parodys, kiek sėkmingai jis galės įgyvendinti savo idėjas, nes Ukrainos politika yra nenuspėjama“, - sakė A.Abromavičius.
Jis priminė anksčiau viešai išsakytus žodžius, jog Ukrainoje, jo nuomone, vyrauja „protekcionizmas valstybinių įmonių vadovų paskyrimo prasme“ ir kad su pasipriešinimu savo vykdytai reformų politikai jis susidūrė po to, kai gamtinių dujų įmonė „Naftogaz“ buvo perduota jo vadovaujamai ministerijai.
„Kai kurių privačių žmonių nuomone, dalį ministerijos praktiškai turėjau perduoti jiems, kad už mano nugaros jie vykdytų kažkokią veiklą“, - sakė jis.
A.Abromavičius sakė nesvarstantis pasukti ir į Lietuvos politiką, nes Lietuvoje negyvena jau 23 metus.
Apie savo atsistatydinimą A.Abromavičiaus pranešė vasario pradžioje, pareikšdamas, kad negali būti „širma korupcijai“, žlugdančiai jo pastangas atgaivinti karo nuniokotos šalies ūkį. Vakarai šį žingsnį įvertino kaip rimtą signalą, kad Kijeve stringa būtinos reformos.
