Ukraina nekeis prekybos sutarties su Europos Sąjunga sąlygų, kurios visiškai įsigalios nuo sausio, teigia Ukrainos ekonomikos ministras. Rusijai grasinant tokiu atveju Ukrainai įvesti prekybos sankcijas, Aivaras Abromavičius sako, jog Ukraina ruošiasi blogiausiam scenarijui, kuris šalies verslui gali kainuoti 600 mln. JAV dolerių (566 mln. eurų) per metus.

A.Abromavičius interviu BNS teigė, kad dėl Rusijos pretenzijų nesiruošiama atsisakyti arba keisti prekybos santykių su ES. Anot ministro, Ukrainos verslui ir prireiks laiko persiorientuoti nuo Rytų į Vakarus, tačiau situaciją siekiama palengvinti, kuriant skaidresnę aplinką. Pasak A.Abromavičiaus, korupcija vis dar išlieka rimta problema, todėl siekiama „sulaužyti įsisenėjusią sistemą“.

A.Abromavičius su BNS žurnalistu kalbėjosi Vilniuje, kur vyksta pirmasis Lietuvos ir Ukrainos ekonomikos forumas.

– Antradienį derybos tarp ES, Ukrainos ir Rusijos dėl prekybos sutarties nebuvo vaisingos ir Rusija teigia, kad iki sausio 1 dienos sutarimo gali nebūti, o Ukrainai gali grėsti sankcijos. Kaip jūs vertinate tokią situaciją?

– Manau, kad Rusijos pozicija yra visiškai lengvai nuspėjama ir ji yra nepakitusi. Mes manome, kad tos derybos nieko bendro su ekonomika neturi - tai yra visiškai rusiška pozicija politinė. Mes, kaip visą laiką, esame atviri ir jeigu Rusijos pusė norėtų daugiau konsultuotis muitinės procedūrų klausimais, dėl maisto prekių apsaugos - fitosanitarijos ir veterinarijos klausimais - mes visą laiką esame pasiruošę atvirai bendradarbiauti.

Bet norime priminti, kad tolesnio nukėlimo įsigaliojimo šios sutarties nebus: tiek europiečiai, tiek mes esame tvirtai nusistatę, kad sausio 1 dieną įsigalioja šis susitarimas ir jokių pokyčių į sutarties tekstą taip pat nebus. Jau praėjo apie 11 susitikimų, jie visi praktiškai vyksta ta pačia vaga ir dėl to mes nenustebę rusų pozicija. Bet manome, kad tai yra neteisinga pozicija.

Ukrainos žmonės kaip tik išėjo į gatves, nuvertė diktatorių prezidentą, daug žmonių žuvo tiek revoliucijos, tiek ir karo metu, ir viskas dėl vienos priežasties - Ukrainos tauta, Ukrainos žmonės nori būti arčiau Europos, nori integruotis. Tai yra jų pasirinkimas ir būtų tik džiugu, jeigu Europa labiau palaikytų Ukrainos ryžtą būti Europos dalimi.

– O ar apskritai turėtų būti deramasi su Rusija dėl dvišalės ES ir Ukrainos prekybos sutarties?

– Žinoma, kad tai yra absurdiška situacija, kai dvišalės prekybos sutarties klausime dalyvauja trečia šalis, kurios interesai yra visiškai nepažeidžiami šiuo atveju. Kaip bebūtų, bendraujant su rusais pastaruoju metu, jų požiūris prekybos klausimais yra retai draugiškas ir dažnai nenuspėjamas, dėl to mes ruošiamės blogiausiam variantui. Jeigu prieš keletą metų trečdalis Ukrainos eksporto vykdavo į Rusiją, šiuo metu jis sudaro vos 12,4 proc. bendro Ukrainos eksporto. Tolesnės sankcijos iš Ukrainos pusės, apie kurias yra paskelbę, padarys žalą pačiai Rusijai.

Mūsų paskaičiavimais, daliai prekių jeigu bus uždėtas embargas, o daliai - pakeltas muitas, tai Ukrainos gamintojams kainuos nuo 420 iki 600 mln. dolerių pajamų. Tai yra dideli pinigai ir yra nemalonu - atskiros įmonės ir atskiri regionai nukentės, bet tas poveikis nebus toks didelis, koks jis būtų anksčiau. Dalis eksportuotojų jau yra persiorientavę į kitas rinkas, daliai tas pereinamasis laikotarpis į naujas rinkas užtruks ilgiau.

– Pernai Rusijai paskelbus embargą ES valstybėms, dauguma Lietuvos eksportuotojų per metus perorientavo savo prekybą į Vakarus ir kitas šalis. Kiek laiko Ukrainai užtruks perorientuoti prekybą?

– Užtruks nemažai laiko, nes dalis įmonių, kurios buvo visiškai orientuotos į Rytų rinką, pagrinde nepriklausomų valstybių sandraugą - Kazachstanas, Baltarusija, Rusija - joms daugiau užtruks. Ypač kas link mašinų gamybos, kažkokių kitokių dalykų. Ukrainoje dėl ekonominio nuosmukio ir dėl ekonominių reformų trūkumo paskutinius 25 metus susidarė nepalanki situacija.

Dalis teritorijos, kuri buvo pagrindinė eksportuotoja, okupuota ir nebūtinai Rusijos. Dalis tiekimo linijų yra pažeistos, nes dalis produktų buvo gaminami okupuotoje teritorijoje, o dalis kitur. Ir trečias dalykas - bankinė sistema - dėl jos nėra pigaus kreditinio resurso. Jeigu čia įmonė skolinasi už 3 proc. per metus, tai Ukrainoje nacionaline valiuta dėl aukštos infliacijos galima pasiskolinti už 25 proc. metinių palūkanų. Dėl to trūkstant lėšų modernizavimui tas procesas užtruks šiek tiek ilgiau.

Dėl to mūsų atsakas yra daryti reformas, daryti dereguliaciją, kad valstybės kišimasis į verslą būtų mažesnis. Kad ateitų užsienio įmonės, smulkiam ir vidutiniam verslui taip pat būtų galima privatizuoti kažkokias smulkesnes įmones. Ir valstybė kur gali padėti, tai pasirašyti dar eilę laisvos prekybos sutarčių. Pavyzdžiui, su Kanada baigiame derybas, pasirašyime artimiausiu metu su Izraeliu ir Turkija. (...)

Įnešam daug skaidrumo, kad verslui padėtume. Ekonomikos ministerija atsakinga už viešuosius pirkimus. Viešieji pirkimai yra apie 12 mlrd. dolerių per metus ir anksčiau jie buvo daromi neskaidriai, tai visi viešieji pirkimai bus elektroniniu formatu. Nuo šių metų vasario tai pradėjome ir iki kitų metų pabaigos visi bus elektroniniu formatu. Ir tai verslui bus papildomas šaltinis, nes valstybė yra didžiausia prekių pirkėja Ukrainoje.

– Tačiau dėl šių pokyčių jūs sulaukiate stipraus pasipriešinimo ir tos iniciatyvos lengvai nepatvirtinamos.

– Niekas nesakė, kad bus lengva. Sistema yra įsisenėjusi, sistema yra tvirta ir nepasiruošusi lengvai pasiduoti. Tai yra ir politiniai interesai, tai yra oligarchniai interesai, didžiulių finansinių pramoninių grupių interesai ir yra interesai paprastų, korumpuotų biurokratų ir tą viską po truputį reikia laužyti.

Nesulaužius sistemos negalima statyti naują sistemą, pirmiausiai reikia apsivalyti, padaryti naujus darbus. Dėl to mes pradėjome apsivalymą pačioje ministerijoje. Iš 30 svarbiausių darbuotojų 90 proc. yra nauji. Iš viso 50 proc. atleidome. Buvau pažadėjęs, kad 50 proc. atleisiu, taip ir padariau - pradėjome su 1243 darbuotojais, šiuo metu yra apie 650 darbuotojų. Ir tuomet laužome korumpuotas sistemas. Dabar visuomenė tokia atvira, kad socialiniai tinklai visiškai skaidriai daugelį įvykių nušviečia ir korumpuotiems yra daug sunkiau.

– Jūs esate sakęs, kad pokyčiams reikia dvejų metų. Praėjo vieneri metai, ar vis dar manote, kad tiek laiko pakaks?

– Na, mes tikrai nepadarėme tiek, kiek tikėjomės per metus. Norėjosi daugiau ir pati ta pradžia dereguliacijos, tiek viešųjų pirkimų pertvarkymas, pačios ministerijos, kur buvo daug korumpuotų departamentų. Manau, po metų tas rezultatas bus aiškesnis, nes kitais metais baigiame viešųjų pirkimų reformą, vykdome didelio masto privatizaciją ir toliau pertvarkysime, korporatizuosime valstybines įmones.

Taip pat sukūrėme efektyvios reguliacijos ofisą, kuriame iki 70 žmonių komanda, su Europos Sąjungos lėšų pagalba darys plataus masto dereguliaciją visoje šalyje. Yra daug trukdžių, sistema netobula - tiek reglamentas ministrų kabineto, tiek parlamento - neleidžia žymiai greitesniam įstatymui prastai.

– Jūs iki šiol aiškiai nepasakėte, ar atsisakysite Lietuvos pilietybės?

– Lietuvoje galima buvo išlaikyti savo pilietybę. Kas link Ukrainos įstatymų - viską darau pagal įstatymus - Ukrainoje leidžiamas dvejų metų tranzitinis periodas, po kurio reikia apsispręsti.

– Ar lauksite tuos dvejus metus?

– Nežinau.

– Ačiū už pokalbį.