Pereiti į pagrindinį turinį

Akistata su realybe: porinkiminis medaus mėnuo baigėsi

2024-11-01 15:00

Jungtinės Karalystės (JK) Leiboristų partija vasarą laimėjo parlamento rinkimus, tačiau porinkiminis medaus mėnuo greitai baigėsi: laukia nepatogaus biudžeto formavimas, nesibaigia su partijos nariais susiję skandalai, visuomenė demonstruoja nusivylimą. Konservatorių fronte ryškesnių prošvaisčių taip pat nematyti – naujo partijos lyderio rinkimai atrodo nykiai, o ant kulnų lipa kraštutinės dešinės jėgos.

Akistata su realybe: porinkiminis medaus mėnuo baigėsi
Akistata su realybe: porinkiminis medaus mėnuo baigėsi

Nepagrįsti lūkesčiai

Praėjus vos keliems mėnesiams po JK parlamento rinkimų, visuomenės išrinktųjų populiarumas žymiai smuko. Kaip aiškina Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas politologas Gintas Karalius, pagrindinė priežastis – nepagrėstai dideli lūkesčiai: „Po penkiolikos metų konservatorių valdymo buvo labai aukšti lūkesčiai, kad naujoji centro kairės valdžia kažką iš esmės pakeis šalyje.“

„Kitas dalykas, JK rinkimų sistema yra tokia, kad Leiboristų partijos gautų mandatų skaičius niekaip neatitinka realios paramos visuomenėje. Jie laimėjo beveik du trečdalius visų vietų parlamente, nors už juos balsavo, kiek pamenu, gal tik 33 proc. rinkėjų. Iš esmės, situacija tokia, kad ir lūkesčiai per dideli, ir jų reprezentatyvumas labai neadekvatus“, – teigia G. Karalius.

Taigi medaus mėnuo baigėsi, reikia formuoti biudžetą, o tai dabartinėmis aplinkybėmis nėra paprasta užduotis. „JK išgyvena ekonominę stagnaciją, pokovidinis periodas buvo labai ekonomiškai sunkus: infliacija, išaugusios degalų kainos, bendras kainų kilimas, dar ir dešimtmečius besikaupusios struktūrinės problemos sveikatos apsaugos srityje. Visą laiką NHS (angl. National Health Service, Nacionalinė Sveikatos Tarnyba) yra vienas pagrindinių prioritetų, svarstoma, kaip reikėtų ją pataisyti, nes trūksta personalo, programų, kaip reikėtų ugdyti personalą, be to, „Brexit“ nulėmė, kad daug profesionalių darbuotojų tiesiog paliko šalį“, – dėsto politologas.

„Švietimo ir apskritai socialinės rūpybos sektoriai per dešiniųjų valdymo laikotarpį buvo apleisti, visuomenė – nusivylusi. Tikėjosi greitų rezultatų ir dabar, atrodo, leiboristams neliks nieko kito, kaip didinti mokesčius“, – numato G. Karalius.

Standartinė reakcija

Leiboristų lyderis Keiras Starmeris ir jo komandos nariai sulaukė griežtos kritikos dėl dešimčių tūkstančių eurų vertės dovanų. Skaičiuojama, kad K. Starmeris nuo 2019 m. pabaigos priėmė dovanų už 127 tūkst. eurų. Nors šių dovanų priėmimas nėra parlamentinių taisyklių pažeidimas, ministras pirmininkas sulaukė kaltinimų veidmainyste, nes Vyriausybė ėmėsi griežtų taupymo priemonių.

G. Karalius sako, kad šis skandalas ir visuomenės reakcija į jį yra standartinis rinkėjų nusivylimo politine sistema pavyzdys. „Rinkimų aktyvumas, kaip JK, buvo mažas, siekė beveik 60 proc. Iš įvairių apklausų matyti bendras rinkėjų nusivylimas visomis politinėmis partijomis, taip pat yra didelis kraštutinių jėgų kilimas: Reformų partija (angl. Reform UK), įvairios protestuojančios grupės“, – sako jis.

Jeigu D. Trumpas grįš į politiką, tai bus didelis postūmis ne tik Reformų partijai, bet ir B. Johnsonui, kuris skelbia, kad jiedu yra geri draugai. Taip yra todėl, kad JK yra labiau imli JAV nuotaikoms nei likęs pasaulis.

„Skandalų – daugybė. Kas savaitę jų kyla vienur ar kitur: koks nors lordas ką nors su finansais makliavoja, viena ministrė vėluoja į renginius, kita sekretorė kur nors arogantiškai pakalba, dar kita – nusišneka… Tai tiesiog yra dar vienas požymis, kad partinis elitas, šiuo atveju ir leiboristų, yra šiek tiek atitrūkęs nuo visuomenės nuotaikų. Tai rodo bendrą politinį peizažą. Ir tai yra pavojinga“, – situaciją vertina ekspertas.

Nerimas Londono Sityje

Reikšminga dalis Londono Sičio verslo atstovų prieš rinkimus išreiškė savo paramą būtent leiboristams. Dabar jie bijo mokesčių pokyčių. Pasak G. Karaliaus, britai – ne išimtis; kaip ir visas verslo pasaulis, siekia kvalifikuotos darbo jėgos, tačiau šioje srityje koją kiša migracijos sistema, kuri, eksperto vertinimu, šalyje po „Brexit“ smarkiai išsibalansavo ir dar labiau sujaukta per pastarąjį konservatorių valdymo periodą.

„Pavyzdžiui, garsusis Ruandos susitarimas. Jį kūrė trys ministrai, jis kainavo apie 800 mln. ir už tą sumą buvo išsiųsti keturi migrantai. Tai labai nesėkmingos, gausiai lėšas eikvojančios politinės programos, migracijos sistema – nesutvarkyta. Kvalifikuotų darbuotojų trūksta, mokesčiai, atrodo, bus keliami, nes tiesiog pažadai buvo didžiuliai ir bus neįmanoma jų vykdyti, kaip ir minėtos sveikatos apsaugos sistemos reformuoti nedidinant mokesčių; dėl to verslui, be abejo, yra neramu“, – sako G. Karalius.

Jis prognozuoja, kad tam tikri mokesčiai kils, pavyzdžiui, paveldėjimo,  bus mėginimų naikinti įvairias mokestines lengvatas. Politologas pirštu beda ir į JK žaliųjų mokesčių programą, nes šalis yra užsibrėžusi itin ambicingų tvarumo tikslų, o tai kartu reiškia visą technologijų ir transporto sektorių transformaciją. „Iš kur visam tam paimti pinigų?“ – apie tai, kad mokesčių kilimo išvengti vargiai įmanoma, užsimena ekspertas.

Santykiai su Briuseliu

Per pirmuosius savo kaip naujojo JK premjero vizitus ES sostinėse K. Starmeris skleidė aiškią žinutę: šalis pasiruošusi perkrauti santykius su Briuseliu. Tačiau kokiu mastu?

„Čia retorika turbūt bus labai atsargi, mažiau kovinga politika, negu buvo konservatorių, ir galima tikėtis netgi ne skambiais pareiškimais, bet realia veikla pasižymėsiančių atsitraukimų nuo kai kurių „Brexit“ punktų, ypač dėl prekybos, dėl bendrosios rinkos. Tai tiesiog neišvengiama – kad ir dėl migracijos. „Brexit“ idėja, kad, išstojus iš ES, bus suvaldyta migracija, paaiškėjo, visiškai nepasiteisino – tiesiog daugiau laivelių per Lamanšą, ir kitaip nesuvaldysi“, – atsako G. Karalius.

Tačiau, neskaičiuojant „Brexit“ ekonominės kainos, kuri yra išties didžiulė, jei matuotume prarastomis investicijomis, kvalifikuota darbo jėga, yra ir kitų niuansų, kuriuos politologas vadina politiniais spąstais: „Tarsi negalima atšaukti „Brexit“, nes vis dėlto ir leiboristų didelė dalis rinkėjų balsavo už „Brexit“, bet, kita vertus, neįmanoma racionaliai gyventi, tvarkyti savo politikos – ne tik užsienio, bet ir vidaus – nesant susitarimo.“

„Prognozė, kad bus tyliai ramiai marinamas šis klausimas, bet pagrindiniai „Brexit“ punktai dėl nepriklausomybės nuo Briuselio diktato ir teisės normų toliau kažkokia nematoma, nebylia funkcija galios. Tai buvo galima prognozuoti, tiesą pasakius, jau vykstant „Brexit“ dramai, kad niekur toli nepabėgsi“, – sako G. Karalius.

Ar sugrįš B. Johnsonas?

„Brexit“ pasiutpolkę įsukę konservatoriai visiškai prarado rinkėjų pasitikėjimą. Apie tai byloja juos už valdžios borto palikę pastarieji parlamento rinkimai. Vis dėlto G. Karalius primena, kad, esant dvipartinei sistemai, vilties visada yra – ypač jei esi viena partija iš dviejų. Politologas taip pat pabrėžia, kad konservatoriams ant kulnų lipa Reformų partija: „Jie menkai reprezentuojami parlamente, gavo vos kelias vietas, bet taip yra dėl rinkimų sistemos, o realiai jų palaikymas visuomenėje per rinkimus siekė beveik 15 proc. ir populiarumas tik auga, artėja prie 20 proc.“

Reformų partija – radikali kraštutinės dešinės partija, jos pirmininkas Nigelas Farage’as kliaujasi JAV respublikonų vedlio Donaldo Trumpo stiliaus lyderyste. „Visokios konspiracijos teorijos, tęsime „Brexit“ – daug populistinio kalbėjimo. Konservatoriams tikrai yra rizika dėl iš apačios jų ambicingesnius, radikalesnius narius siurbiančio judėjimo. Dėl minėtų problemų, stagnacijos ir dabartinės Vyriausybės galimybių ribotumo tokių judėjimų gali tik kilti“, – sako ekspertas.

Tokiame kontekste šiuo metu vykstantys Rishi Sunaką pakeisti turinčio naujo konservatorių lyderio rinkimai gerokai nublanksta, atrodo antraeiliai. Tokį įspūdį sustiprina faktas, kad į finalinę kovą dėl posto išrinkti kandidatai – buvęs imigracijos ministras Robertas Jenrickas ir buvusi verslo sekretorė Kemi Badenoch – yra pilkos partinės asmenybės, teigia G. Karalius: „Na, jie bent jau neprilygsta buvusiam partijos vadovui, ministrui pirmininkui Borisui Johnsonui. Dar šešėlyje, be Reformų partijos, kuri mina ant kulnų, yra paties B. Johnsono šešėlis. Spekuliuojama, kad gal dar jam teks sugrįžti į konservatoriaus vadovo kėdę.“

„Apžvalgininkai smarkiai kritikuoja pasirinkimą tris keturis mėnesius tęsti šitą procesą, užuot vieną kartą susirinkus ir išsirinkus partijos pirmininką. Na, tiek trunkantys debatai – neva demokratiški, neva bus galima racionaliai išsiaiškinti, kas yra geresnis, bet tai virto tiesiog skandalais ir intrigomis, o rezultatas – konkuruoja dvi neryškios asmenybės ir kuri iš jų laimės – mažai skirtumo“, – sako jis.

Politologas pastebi, kad bendra konservatorių partijos lyderio rinkimų atmosfera pripildyta retorikos, kurioje aiškiai girdimas poslinkis į dešinę: „Vis dėlto konservatoriai yra labiau centro partija, bet dabar visos kalbos joje sukasi aplink migracijos stabdymą, kovą su daugiakultūriškumu, netgi yra šiek tiek konspirologinių dalykų.“

D. Trumpo faktorius

G. Karalius akcentuoja, kad, nepriklausant nuo to, kas taps konservatorių lyderiu, partijos likimas labai priklauso ir nuo tarptautinių aplinkybių. „Kad ekonomika, karai, naftos kainų kilimas veikia – savaime aišku, bet D. Trumpas taip pat bus svarbus faktorius. Jeigu jis grįš į politiką, tai bus didelis postūmis, ko gero, net ir B. Johnsonui, kuris skelbia, kad su D. Trumpu yra geri draugai. Taip yra todėl, kad JK yra labiau imli JAV nuotaikoms, dalijasi ta pačia informacine erdve, ir tai, kas vyksta Jungtinėse Valstijose, tas madas, JK perima daug greičiau nei likęs pasaulis“, – sako politologas.

„Mano prognozė, kad D. Trumpo sugrįžimas būtų dar viena paskata gręžtis į jo atitikmenis JK, ar tai būtų N. Farage’as, ar B. Johnsonas“, – išskiria VU TSPMI politologas.

Tačiau G. Karalius pabrėžia, kad JK rinkimai praėjo visai neseniai, leiboristų dauguma parlamente nekelia abejonių – mandatą valdyti ši politinė jėga tikrai turi, todėl iš tiesų reikšmingų politinių dramų, pavyzdžiui, Vyriausybės griūties, tikėtis nereikėtų.

„Gal dėl biudžeto kas nors ir gali atsistatydinti, bet ko iš tikrųjų galima tikėtis, tai visuomenės pesimizmo didėjimo, nes vis dėlto ekonomikoje didelių prošvaisčių nematyti. Kai kurios problemos – infliacija, kainų kilimas – apmalšintos, bet jaučiama stagnacija. Lėšų visiems pažadams įgyvendinti fiziškai nėra, mokesčiai kils, verslui, turint omeny ir kitas nepalankias aplinkybes, tai kels dvigubą nepasitenkinimą. Tendencija – atviras langas populistinėms jėgoms“, – sako ekspertas.

„Nors konservatorių valdymas ir parodė, kad visko būna, jie premjerus kasmet keitė, bet ne valdžioje reikėtų tikėtis revoliucijų ar perversmo. Labiau tikėtini neramumai, kylantys iš apačios, nes ir vasarą kilo riaušių dėl migracijos temų. Be to, ir D. Trumpo pergalė taptų dar vienu akstinu dramoms ne parlamente, bet gatvėje“, – prognozuoja G. Karalius.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
ES padugnių trijulė

Orbanas Fico ir Padluckas
0
0
kremliniai prasibrovė prie lovio

padluckas su kriminaline praeitimi pasiryžęs už **** skatikus kad ir motiną parduti dar net netapęs premjeru jau skelbia A&G naratyvą kaip būtų gerai suartėti su proputiniška kinija ir išduoti Taivaną, mums brukamas kremlinis vatnykas net nepraėjęs pirmojo turo kuris labai patogus komunistui nausėdai
1
0
Visi komentarai (2)

Daugiau naujienų