Svajonių šalies JAV teisingumo grimasos: paaugliškas išdykavimas Weny Whitaker sugadino visą gyvenimą. Ji tokia ne vienintelė, rašo Didžiosios Britanijos savaitraštis "The Economist".

Įtraukta į juodąjį sąrašą

Vieną dieną, 1996-aisiais, Džordžijos valstijos mokyklos klasėje užgeso šviesa, mokiniams buvo rodomas filmas. Klasės gale sėdinčiai 17-metei W.Whitaker suolo draugas pasiūlė pasinaudoti proga ir patenkinti jį oraliniu būdu. Mergina sutiko ir tai buvo lemtinga klaida.

Mat W.Whitaker klasės draugui tik po trijų savaičių turėjo sukakti 16 metų. Todėl mergina buvo sulaikyta ir apkaltinta mažamečio tvirkinimu. Sutrikusi paauglė paklausė advokato patarimo ir teisme pripažino kaltę. Teismas skyrė jai penkerių metų bandomąjį laikotarpį.

W.Whitaker nebuvo itin pareiginga, todėl kelis kartus neatvyko į policiją užsiregistruoti. Už nuosprendžio nevykdymą mergina buvo metams įkalinta moterų kolonijoje.

"Kalėjau su žmonėmis, kurie žudė kitus. Tai nesuvokiama protu!" – apie karčią patirtį pasakojo W.Whiteker.

Jos bandomasis laikotarpis baigėsi 2002 m., tačiau išbandymai nesiliovė. Pagal Džordžijos valstijos įstatymus seksualinio pobūdžio nusikaltimus įvykdę asmenys įtraukiami į specialų registrą. Interneto duomenų bazėje galima rasti W.Whiteker asmeninius duomenis, adresą ir nuotrauką.

Eilutėje, kur nurodomas įvykdytas nusikaltimas, parašyta: "Nepilnamečių tvirkinimas." Tinklalapis detaliai nenurodo, kaip nusikalto W.Whiteker, bet žmonės, pamatę moterį šiame sąraše, įsivaizduoja, kad ji padarė ką nors baisaus bejėgiam vaikui. W.Whiteker dažnai pastebi, kad aplinkiniai žmonės ima šnabždėtis ją pamatę arba varo vaikus namo, kai moteris eina pro šalį.

Etiketė visam gyvenimui

Žurnalistai labai mėgsta kapstytis po seksualinių nusikaltėlių sąrašą. Kartą moterimi susidomėjo vietos televizija – parodė žemėlapį, kuriame buvo pažymėta jos gyvenamoji vieta. "Mano vyro šeima pamatė mane per televizorių, – sakė W.Whiteker. – Pasijutau labai nepatogiai."

Tai, ką ji padarė, šiandien Džordžijoje jau nebėra nusikaltimas. 1998 ir 2003 m. teismas panaikino įstatymus, kurie draudė oralinį seksą net sutuoktiniams. Nuo 2006-ųjų paauglių lytiniai santykiai, jeigu abi pusės sutinka ir jeigu jų amžiaus skirtumas ne didesnis nei ketveri metai, traktuojami ne kaip nusikaltimas, o kaip baudžiamasis nusižengimas.

Tačiau įstatymų pakeitimai negalioja atgaline data. Todėl W.Whiteker praeities šleifas neleidžia moteriai normaliai gyventi. Asmenys, įtraukti į seksualinių nusikaltėlių sąrašą, negali gyventi ir dirbti 300 m spinduliu nuo vaikų susibūrimo vietų: mokyklų, parkų, bibliotekų ar baseinų.

Gatvės, kurioje anksčiau gyveno W.Whiteker, gale yra bažnyčia, joje įsikūrusi vaikų prieglauda. Dėl to moteris turėjo persikelti kitur. Kartu buvo priverstas išsikelti ir jos vyras. Dėl to jis prarado darbą, taip pat sveikatos draudimo pažymėjimą.

Padedami žmogaus teisių gynėjų organizacijos "Southern Centre for Human Rights", sutuoktiniai per teismus išsireikalavo teisę grįžti į savo namus. Tačiau W.Whiteker vyrui nepavyko grįžti į seną darbovietę, todėl jam teko imtis paprasto nekvalifikuoto darbo. Šeimą slegia dideli finansiniai sunkumai.

"Paauglystėje pridarai visokiausių kvailysčių nė nesuvokdamas, kad už jas mokėsi visą gyvenimą", – guodėsi W.Whiteker.

Negali būti geras tėvas

Panašių ir dar liūdnesnių istorijų Jungtinėse Valstijose yra gausybė. 2006 m. Meino valstijos gyventojas duomenų bazėje susirado dviejų seksualinių nusikaltėlių adresus, atėjo į jų namus ir ėmė šaudyti. Vienas iš nužudytųjų būdamas 19 metų abipusiu sutikimu lytiškai santykiavo su 15-mete drauge.

Šiaurės Karolinoje gyvenantis Billas atliko devynių mėnesių kalėjimo bausmę už tai, kad būdamas 27-erių mylėjosi su 15-mete, kuri pati sutiko tai daryti. Neseniai rajone, kuriame vyras gyveno, kažkas ant stulpų išklijavo lapus su jo nuotrauka. Nuo to laiko vietos paaugliai nustojo žaisti su trimis Billo vaikais. Ant jo mašinos kažkas kelis kartus paliko supjaustytų dešrelių – aiškią užuominą į kastravimą. Billas su šeima buvo priverstas išsikelti gyventi kitur.

Tačiau gyvenimas nepagerėjo. Billas negali būti geras tėvas, nes įstatymai draudžia jam vestis vaikus į parką arba dalyvauti mokyklos renginiuose.

Nepavyksta rasti darbo

Į seksualinių nusikaltėlių sąrašą įtrauktiems asmenims taip pat kyla bėdų ieškant darbo. Mike'as buvo nuteistas pusantrų metų kalėti už lytinius santykius su mergina, kuri pasakė esanti 17-os, nors iš tikrųjų buvo dvejais metais jaunesnė. Mike'ui tuomet buvo 22-eji. Atgavęs laisvę jaunuolis negali rasti darbo. Kartą jam beveik pavyko įsidarbinti apsaugos darbuotoju, tačiau sutrukdė juoda dėmė biografijoje.

Dabar Mike'as bedarbis, apsistojo Atlantoje pigiuose nakvynės namuose šalia kalėjimo ir striptizo klubo. Šiame rajone nėra nei mokyklų, nei parkų, todėl vaikinui buvo leista čia gyventi. Dauguma jo kaimynų yra nusikaltėliai ir bepročiai, kalbantys su savimi.

"Tai tikra skylė", – atsiduso Mike'as. Jo didžiausia svajonė yra susirasti bet kokį darbą.

Teisiniai kuriozai

Beveik visos JAV valstijos turi seksualinių nusikaltėlių sąrašus. Į juos įtraukta 674 tūkst. asmenų – daugiau nei Vajominge, Vermonte arba Šiaurės Dakotoje yra gyventojų. 17-oje valstijų seksualinio maniako etiketė užklijuojama visam gyvenimui.

Dauguma juoduosiuose sąrašuose esančių žmonių visuomenei nekelia jokio pavojaus. Kai kurie juose atsiduria vien dėl to, kad lankėsi pas prostitutes, šlapinosi viešoje vietoje vaikų akivaizdoje arba lytiškai santykiavo paauglystėje.

Džordžijos šerifas Terry Norrisas pasakojo apie vyriškį, kuris paauglystėje, prieš 20 metų, buvo nuteistas už lytinius santykius su tinkamo amžiaus nesulaukusia širdies drauge. Šiandien juodu gyvena santuokoje, o vyras iki šiol figūruoja seksualinių nusikaltėlių sąraše.

"Negalima pateisinti jo elgesio, bet jis niekam nekelia grėsmės. O mes turime skirti jam tiek pat laiko, kiek skiriame baisiems nusikaltėliams", – skėsčiojo rankomis T.Norrisas.

Įstatymų keisti neskuba

Politikai neskuba taisyti kvailų įstatymų. Vaikų prievartavimas yra baisus nusikaltimas, tai nepilnamečiams palieka traumą visam gyvenimui. Todėl tėvai bet kokiais būdais stengiasi apsaugoti savo atžalas ir remia politikus, kurie linkę griežtai bausti seksualinius iškrypėlius. Tie, kurie pasiūlys švelninti požiūrį į tokius nusikaltėlius, gali pamiršti gerus reitingus.

Taigi įstatymai ne švelnėja, o tampa vis griežtesni. Seksualinių nusikaltėlių sąrašai ilgėja, o policija, priversta švaistyti laiką ir pinigus prižiūrėdama visuomenei nepavojingus nusižengėlius, neturi pakankamai išteklių pasirūpinti tikrais maniakais.