Beveik trys dešimtys vietų naujoje Ukrainos Radoje liks neužimtos, jose turėtų sėdėti Krymui ir Rusijos remiamų maištininkų užimtiems Donecko rajonams atstovaujantys deputatai.

Apsišaukėliškose Luhansko ir Donecko respublikose Rados rinkimai nevyko, o Krymo gyventojams dalijami Rusijos pasai esą kelionėms į užsienį, bet su jais negalės važiuoti nei į Europos Sąjungos šalis, nei Jungtines Valstijas.

Kai Ukraina sekmadienį rinko naują parlamentą, maištininkių valdomuose rajonuose rinkimų apylinkės buvo uždarytos. Vietoje rinkimų surengta nacionalinės vienybės diena. Atrodė, kad laikrodis pasuktas gerokai atgal – šventė labai priminė sovietų laikus. Kitą sekmadienį maištininkai rengia savo apsišaukėliškų respublikų rinkimus, bandydami žengti dar vieną žingsnį į Ukrainos skilimą.

Stebėtojai spėjo, kad po Rados rinkimų separatistų kovotojai suaktyvės. Kai Kijeve skaičiuojami balsai, džiaugiamasi provakarietiškų į taikos derybas linkstančių jėgų pergale, sistemų „Grad“ sviediniai vėl ėmė skrieti iš maištininkų pozicijų Ukrainos pajėgų bazės link, šūviai pasigirdo ir prie Mariupolio, kurį kontroliuoja vyriausybinės pajėgos.

Iš viso penki milijonai žmonių, gyvenančių Ukrainos rytuose ir Kryme, nedalyvavo rinkimuose. Krymo gyventojams, iš karto po aneksijos kovą, Rusija skubėjo dalyti vidaus pasus. Federalinė migracijos tarnyba, kuri išduoda kelionių dokumentus, tik prieš porą dienų atidarė biurą Simferolpolyje, tad dabar Krymo gyventojai gali įsigyti ir vadinamuosius užsienio pasus.

Tačiau JAV, Europos Sąjunga, Australija, kitos šalys tebelaiko Krymą Ukrainos dalimi, aneksijos nepripažįsta, taip pat ir Rusijos išduodamų pasų. Vieniems tai esą nė motais. Kiti tikisi, kad politinė įtampa slūgs.

Ja Krymo gyventojai gali pasinaudoti ir dabar. Europos Sąjungos atstovybės perspėjo, kad Krymo gyventojai vizos atvykti į bloko šalis gali kreiptis jų ambasadose Kijeve pateikę Ukrainos pasą.