Hagoje įsikūręs teismas kovą išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl įtariamų karo nusikaltimų, susijusių su karu Ukrainoje, įskaitant įtariamą neteisėtą ukrainiečių vaikų deportavimą į Rusiją.

TBT narės turėtų areštuoti V. Putiną, jei jis įžengtų į jų teritoriją.

„TBT Romos statutas Armėnijai oficialiai įsigaliojo vasario 1 dieną“, – naujienų agentūrai AFP sakė oficialus šalies atstovas tarptautiniais teisiniais klausimais Jegišė Kirakosianas.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas spalį pavadino Armėnijos priimtą Romos statuto, pagal kurį pripažįstama TBT jurisdikcija, ratifikavimą neteisingu sprendimu.

Rusijos užsienio reikalų ministerija tai pavadino nedraugišku žingsniu.

Armėnijoje yra nuolatinė Rusijos karinė bazė, be to, šalis priklauso Maskvos vadovaujamam kariniam aljansui – Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (KSSO), kurią sudaro kelios buvusios sovietinės respublikos. Ji įpareigoja Rusiją ginti Armėniją užsienio valstybių invazijos atveju.

Vakarų šalys palankiai įvertino ratifikavimą, žymintį teismo jurisdikcijos išplėtimą į teritoriją, kuri ilgą laiką buvo laikoma Rusijos užnugariu.

Prisijungimas prie TBT suteikia Armėnijai rimtų priemonių užkirsti kelią karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui jos teritorijoje.

„Kremliaus autokratui pasaulis tampa vis mažesnis“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), kalbėdama apie V. Putiną po to, kai Armėnija spalį ratifikavo TBT statutą.

Prastėjantys santykiai su Maskva

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas stengiasi nuraminti Kremlių ir sako, kad sprendimas nėra nukreiptas prieš Rusiją.

„Prisijungimas prie TBT suteikia Armėnijai rimtų priemonių užkirsti kelią karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui jos teritorijoje“, – teigė J. Kirakosianas.

Pasak jo, pirmiausia tai susiję su Azerbaidžanu, su kuriuo Armėnija kariavo du karus dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.

Tačiau šis Jerevano žingsnis atskleidė prastėjančius jo santykius su Maskva, armėnams pykstant ant Kremliaus dėl neveiklumo sprendžiant ilgalaikę Armėnijos konfrontaciją su Azerbaidžanu.

Rugsėjį Azerbaidžano pajėgos per žaibišką puolimą įsiveržė į Kalnų Karabachą, kur dislokuotos Rusijos taikos palaikymo misijos pajėgos, ir pasiekė, kad pasiduotų armėnų separatistai, dešimtmečius kontroliavę šį kalnuotą regioną.

„Armėnija tikėjosi, kad prisijungusi prie TBT ir žengusi tokį opų Rusijai žingsnį, gaus saugumo garantijų iš Vakarų, – AFP sakė nepriklausomas analitikas Vigenas Hakobianas. – Tačiau panašu, kad ji pablogino savo ryšius su Rusija, negaudama realių saugumo garantijų iš Vakarų.“

Armėnija Romos statutą pasirašė 1999 metais, bet jo neratifikavo, motyvuodama prieštaravimu šalies konstitucijai. Praėjusių metų kovą šalies Konstitucinis teismas pareiškė, kad šios kliūtys buvo pašalintos 2015 metais Armėnijai priėmus naują konstituciją.

Lapkritį Jerevanas oficialiai deponavo Romos statuto ratifikavimo dokumentą.