Šeštadienį B. Johnsonas pradėjo telefonu įtikinėti savo kolegas iš ES palaikyti jo siūlymus dėl sklandaus Britanijos pasitraukimo iš bloko, Briuseliui be entuziazmo sureagavus į naujausius Londono planus.

Europos diplomatai paragino Londoną pateikti peržiūrėtą, perspektyvų siūlymą iki ateinančios savaitės pabaigos, kad iki spalio 17–18 dienomis vyksiančio svarbaus ES viršūnių susitikimo būtų spėta išspręsti visus politinius ginčus ir teisines kliūtis.

Per lemtingą Europos Vadovų Tarybos susitikimą bus nuspręsta, ar Britanija turėtų ruoštis pasirašyti sutartį, atidėti „Brexit“ ar išstoti iš bloko be sutarties ir susidurti su potencialiai katastrofiškais padariniais.

JK „Brexit“ sekretorius Stephenas Barclay (Stivenas Barklis) sekmadienį užsiminė, kad Londonas yra atviras kompromisui su ES dėl naujų B. Johnsono pasiūlymų, bet paragino Briuselį pademonstruoti „kūrybiškumą ir lankstumą“.

S. Barclay pakartojo, kad Dauningo gatvės planas yra „plati nusileidimo zona“ artėjant „intensyvioms deryboms“.

„Turime pradėti intensyviai derėtis... siekdami išsiaiškinti, kokia turėtų būti sutartis“, – britų transliuotojui BBC sakė „Brexit“ sekretorius.

„Pateikiame labai rimtų pasiūlymų, įskaitant kompromisą iš mūsų pusės, – teigė jis. – Dabar turime pamatyti kūrybiškumą ir lankstumą iš ES pusės, kad būtų galima pasiekti tą susitarimą“.

Suomijos ministras pirmininkas Antti Rinne (Antis Rinė), kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai, neseniai pareiškė sakęs B. Johnsonui, jog „svarbu per savaitę rasti sprendinį“ ir pridūrė, kad britų lyderis „pritarė tokiam grafikui“.

Dabar turime pamatyti kūrybiškumą ir lankstumą iš ES pusės, kad būtų galima pasiekti tą susitarimą.

Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Riutė) paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškęs B. Johnsonui, kad „lieka svarbių klausimų apie Britanijos pasiūlymus“ ir kad prieš viršūnių susitikimą „reikia atlikti daug darbo“.

Britų premjeras taip pat turėtų paskambinti ir kitiems ES lyderiams, penktadienį nepasiekus jokios pažangos JK „Brexit“ derybininko Davido Frosto (Deivido Frosto) ir ES vyriausiojo derybininko Michelio Barnier (Mišelio Barnjė) pasitarime.

„Pasiekti susitarimą bus labai sunku, bet tai vis dar įmanoma“, – šeštadienį per prancūzų laikraščio „Le Monde“ organizuotą renginį sakė M. Barnier.

„Esame pasiruošę [„Brexit“] be sutarties, net jei to nenorime, – nurodė jis. – ES niekada nepasirinks [„Brexit“] be sutarties scenarijaus. Jeigu jis išsipildys, tai bus Britanijos pasirinkimas“.

JK norėjo, kad diskusijos tęstųsi ir savaitgalį, bet jos turi būti pratęstos pirmadienį.

Lemtinga savaitė

Trečiadienį B. Johnsono pateikti siūlymai „nesuteikia pagrindo sudaryti sutartį“, penktadienį pabrėžė Europos Komisijos (EK) atstovė.

Bendrija atsisako vadinti šiuo metu palaikomą dialogą derybomis, teikdama pirmenybę su B. Johnsono pirmtake Theresa May (Tereza Mei) suderintam „Brexit“ susitarimui, kurį triskart atmetė britų parlamentas.

Pagrindinis nesutarimo objektas yra vadinamoji „apsidraudžiamoji priemonė“ (anlg. backstop), kuri, pagal Th. May išsiderėtą „skyrybų sutartį“, reikalautų visos JK – ar bent Šiaurės Airijos – laikinai likti ES muitų sąjungoje.

Šio mechanizmo tikslas yra išsaugojant ES bendrosios rinkos vientisumą garantuoti, kad tarp JK teritorijos Šiaurės Airijos ir ES narės Airijos neatsirastų reali siena. Būgštaujama, kad priešingu atveju galėtų iškilti grėsmė sunkiai pasiektam Didžiojo penktadienio taikos susitarimui.

Londono pateikta alternatyva yra tokia: pasitelkti dar neišbandytas technologijas, turinčias pašalinti poreikį atlikti beveik visas patikras pasienyje; taip pat Šiaurės Airijoje taikyti prekėms ES standartus, siekiant palengvinti dvišalę prekybą.

Tokį planą dėl sienos Bendrija laiko nepriimtinu, įžvelgusi jame nevaldomos kontrabandos pavojų – ypač turint galvoje faktą, kad B. Johnsonas ketina nebesivadovauti ES normomis darbo, aplinkosaugos ir mokesčių srityse, siekdamas sukurti prie Europos slenksčio mažiau reguliuojamą ekonomiką.

B. Johnsonas šeštadienį pavadino savo pasiūlymą „praktiniu kompromisu“ ir plačia „nusileidimo zona“ – taigi, ES turi pagrindo manyti, kad Londonas dar gali nusileisti dėl priemonių, kuriuos Briuselis laiko nepriimtinomis.

Tačiau remiantis dviem britų bulvarinių leidinių – „Sunday Express“ ir „The Sun on Sunday“ – paskelbtais identiškais straipsniais, britų premjeras paragino bloką pademonstruoti „pasirengimą pasiekti susitarimą, kuriam galėtų pritarti JK parlamentas“.

„Jie neturėtų puoselėti jokių iliuzijų ar nesusipratimų“, – sakė vyriausybės vadovas.

„Daugiau nebebus jokių dvejonių ar atidėliojimų. Spalio 31 dieną įvykdysime „Brexit“, – pažymėjo jis.

Anot Airijos ministro pirmininko Leo Varadkaro (Lio Varadkaro), nors Londono dabartiniai siūlymai kol kas „nesuteikia pagrindo išsamesnėms deryboms“, dar yra „daug laiko“ pateikti alternatyvų. Airių transliuotojo RTE žiniomis, L. Varadkaras ateinančią savaitę norėtų susitikti su B. Johnsonu.

Potencialūs pirmalaikiai rinkimai

ES taip pat nepritaria siūlymui iš esmės suteikti Šiaurės Airijos asamblėjai teisę vetuoti muitų taisykles po „Brexit“.

Jei B. Johnsonas nepakeis šios nuostatos, būtų sunku įsivaizduoti, kad Bendrija leistų dialogui pereiti į formalių derybų etapą.

Tačiau jeigu premjeras nusileis šiame ginče, jis rizikuotų netekti JK parlamento trapios paramos galimam „skyrybų sutarties“ prastūmimui, kuris priklausytų nuo 10 įstatymų leidėjų iš Šiaurės Airijos Demokratinės junionistų partijos (DUP) ir griežtų „Brexit“ šalininkų B. Johnsono Konservatorių partijoje.

Kitu atveju B. Johnsonui veikiausiai tektų išbandyti savo jėgas pirmalaikiuose rinkimuose, bet jie galėtų būti sušaukti tik po dienos, kurią jis ketina išvesti savo šalį iš ES.

Šiuo klausimu premjeras taip pat susidūrė su iššūkiu, nes JK parlamentas yra priėmęs įstatymą, įpareigojantį jį iki spalio 19-osios paprašyti bloko atidėti „Brexit“, jei iki tol nepavyks suderinti sutarties.