Premjeras Mario Monti nustebino italus pareikšdamas, kad paliks postą, o buvęs premjeras Silvio Berlusconi – kad vėl sieks vadovauti ministrų kabinetui. Regis, Italijoje tuoj bus karšta.

Trauksis iš posto

Parlamento rinkimai šalyje turi įvykti kitų metų kovą arba balandį. Tad M.Monti vyriausybė, šiaip ar taip, turėjo pasitraukti. Vis dėlto M.Monti pareiškė neketinąs laukti rinkimų.

Tačiau ne tik italams, bet ir Europai kilo klausimas – tęs Italija reformas ar ne? Nors M.Monti pridūrė, kad pasitrauks tik tada, kai bus patvirtintas kitų metų biudžeto projektas, sunku pasakyti, ar taip nutiks.

Kalbama, kad didžiausiai Laisvės žmonių partijai parlamente vadovaujantis S.Berlusconi kritiškai vertina M.Monti darbą, todėl nenori paremti projekto.

Lakoniškame pareiškime po dvi valandas trukusio susitikimo su Italijos prezidentu Giorgio Napolitano M.Monti pabrėžė, jog "nemano, kad įmanoma pratęsti įgaliojimus, todėl informavo apie savo ketinimą įteikti atsistatydinimo pareiškimą".

Tiesa, puse lūpų kalbama, kad S.Berlusconi dėl kitų priežasčių griežia dantį ant M.Monti. Esą buvusį šalies premjerą suerzino M.Monti vyriausybės nutarimas neleisti gauti aukštų valstybinių pareigų asmenims, kurie yra nuteisti daugiau nei dvejiems metams už terorizmą, organizuotą nusikalstamumą ir nusikaltimus valstybės tarnyboje, įskaitant korupciją.

Kairiųjų lyderis

Apklausos rodo, kad šiuo metu didžiausias galimybes laimėti rinkimus turi centro kairė Demokratų partija. Visgi, pasak apklaustųjų, demokratai nesurinktų daugumos, todėl turėtų ieškoti koalicijos partnerių.

Tyrimas atskleidžia, kad Demokratų partija gautų 30 proc. balsų, 19,5 proc. – iškilęs populistinis komiko Beppe’s Grillo judėjimas, o 14,3 proc. – S.Berlusconi partija.

Demokratų partijai paranku tai, kad dešiniųjų stovykla – susiskaldžiusi. Partija neseniai išsirinko naująjį vedlį.

Juo tapo Pieras Luigi Bersani. Jis jau vadinamas vienu realiausių kandidatų vadovauti ministrų kabinetui. P.L.Bersani – vienas didžiausių S.Berlusconi oponentų, nors pats nesugebėjo suvienyti kairiųjų prieš vis labiau silpnėjusį žiniasklaidos magnatą.

61 metų politikas Demokratų partijos rinkimuose įveikė savo varžovą – charizmatiškąjį Florencijos 37 metų merą Matteo Renzi.

Politikas žadėjo, kad laikysis reformų kurso, kurį nustatė premjeras M.Monti. Tačiau pridūrė, kad sieks auginti ekonomiką ir kurti darbo vietas, be to, švelnins kai kurias M.Monti įgyvendintas taupymo priemones, kurios vis labiau kėlė daugelio italų pasipiktinimą.

S.Berlusconi grįžta?

S.Berlusconi nurodė, kad pradėjo derybas su buvusia koalicijos sąjungininke Šiaurės lyga dėl galimybių remti vieną bendrą kandidatą, kuriuo, regis, pats ir bus.

S.Berlusconi pareiškė, kad siektų būtų perrinktas Italijos vyriausybės vadovu, jei jo partijai ir sąjungininkams pavyktų užsitikrinti daugumą parlamente.

"Kandidatuosiu, kad nugalėčiau", – Milane sakė 76 metų Italijos žiniasklaidos magnatas, kuris per pastaruosius du dešimtmečius laimėjo trejus parlamento rinkimus, tačiau pastaroji jo vyriausybė subyrėjo dėl skandalų.

Bet centristų lyderis parlamente, M.Monti vyriausybės šalininkas, Pieras Ferdinando Casini negailėjo kritikos S.Berlusconi ambicijoms.

"Beveik metus Italija stengėsi išvengti Graikijos likimo ir štai ką matome – S.Berlusconi sugrįžta. Jis, manau, mus grąžins kokiais penkeriais metais atgal", – piktinosi politikas.

Italijos politiniai lyderiai

M.Monti

Paskirtas vadovauti technokratų vyriausybei, kai tarptautinės rinkos prarado pasitikėjimą tuomečio premjero S.Berlusconi galimybėmis suvaldyti Italijos valstybės skolą ir įgyvendinti labai reikalingas struktūrines reformas. M.Monti yra Italijos ekonomistas, buvęs eurokomisaras, nuo 2011 m. einantis Italijos ministro pirmininko ir šalies finansų bei ekonomikos ministro pareigas. M.Monti buvo Bocconi universiteto rektorius ir prezidentas. 2011 m. lapkričio 9 d. Italijos senatas paskyrė M.Monti senatoriumi visam gyvenimui, o netrukus Italijos prezidentas G.Napolitano paskyrė M.Monti šalies premjeru.

S.Berlusconi

Milijardierius žiniasklaidos magnatas, per pastaruosius du dešimtmečius laimėjo trejus parlamento rinkimus. Pirmą kartą premjero pareigas jis pradėjo eiti 1994 m. kovą, kai su savo tuomete partija "Forza Italia" laimėjo daugumą tų metų rinkimuose. Tačiau vyriausybė po septynių mėnesių suiro. 1996 m. balandį S.Berlusconi vėl dalyvavo rinkimuose, tačiau buvo nugalėtas Romano Prodi. 2001 m. gegužę parlamento rinkimuose S.Berlusconi vėl kandidatavo su dešiniąja partija "Forza Italia" ir šį sykį nugalėjo kairiųjų kandidatą Francesco Rutelli. 2006 m. rinkimuose S.Berlusconi pralaimėjo juos tam pačiam R.Prodi. Praėjus mažiau nei dvejiems metams po tų rinkimų, 2008 m. gegužės 8 d., S.Berlusconi buvo paskirtas naujuoju ministru pirmininku, po to, kai subyrėjo R.Prodi vyriausybė. 2011 m. lapkričio 8 d. praradęs politinį ir visuomenės pasitikėjimą jis pasitraukė iš šio posto ir leido Italijai įvykdyti ekonominę pertvarką.

P.L.Bersani

P.L.Bersani politiko karjerą pradėjo kažkada įtakingoje Italijos komunistų partijoje, kuri 1991 m. buvo išformuota. Dauguma buvusių Italijos komunistų dabar priklauso Demokratų partijai. P.L.Bersani 1993 m. buvo išrinktas savo gimtojo regiono gubernatoriumi, o 1996 m. buvo paskirtas pramonės ministru pirmojoje buvusio premjero R.Prodi vyriausybėje. Nuo 2006 iki 2008 m P.L.Bersani dirbo transporto ministru ir ekonominės plėtros ministru. P.L.Bersani taip pat yra dirbęs Europos Parlamente.