Anksčiau ketvirtadienį didžiausios opozicinės dešiniosios partijos pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) pareiškė, jog atsisako bandymo užsitikrinti pakankamai įstatymų leidėjų balsų naujai vyriausybei suformuoti.

„Parlamente paprasčiausiai nėra sąlygų sudaryti naują dešiniąją vyriausybę“, – ketvirtadienį ryte spaudos konferencijoje sakė U. Kristerssonas ir pridūrė, kad pranešė apie tai parlamento pirmininkui.

A. Norlenas antradienį pasirinko į U. Kristerssoną, konservatyvios Nuosaikiųjų partijos lyderį, sakydamas, kad jis yra didžiausios S. Lofveną nuvertusios partijos lyderis.

Kai U. Kristerssonas pripažino reikiamos paramos nesutelksiantis, A. Norlenas sakė paskambinęs Socialdemokratų partijos lyderiui S. Lofvenui „ir pateikęs jam užduotį ištirti sąlygas suformuoti vyriausybę, kuri galėtų būti priimtina parlamentui“.

Tai reiškia, kad S. Lofvenas, praeitą savaitę tapęs pirmuoju balsavimą dėl nepasitikėjimo pralaimėjusiu Švedijos premjeru, gali greitai sugrįžti į valdžią po pirmadienį paskelbto atsistatydinimo.

„Išlieka mano žinia, kad socialdemokratai ir aš esame pasiruošę prisiimti atsakomybę vesti šalį į priekį kartu su kitomis konstruktyviomis jėgomis“, – sakoma socialiniuose tinkluose išplatintame S. Lofveno pranešime.

Dveji rinkimai per metus?

S. Lofveno socialdemokratų vyriausybė žlugo, premjerui susipykus su jo kabinetą rėmusia Kairiąja partija.

Prašymą surengti balsavimą pateikė kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partija (SD), Kairiajai partijai paskelbus, kad ji planuoja pati siekti paramos tokiam žingsniui, kuris būtų protestas prieš vyriausybės projektą švelninti būsto nuomos kontrolę – Švedijos socialinio modelio „puolimą“.

Birželio 21 dieną nepasitikėjimas premjeru 349 vietų parlamente buvo pareikštas 181 balsu, interpeliaciją parėmus Nuosaikiųjų partijai ir krikščionims demokratams.

S. Lofvenas pirmadienį pranešė pasitrauksiantis iš premjero pareigų, užuot inicijavęs pirmalaikius rinkimus, tad parlamento pirmininkui teko pareiga pradėti ieškoti, kas galėtų pakeisti vyriausybės vadovą.

Švedijos konstitucija numato, kad premjeras turi būti priimtinas parlamentui. Tai reiškia, kad jis gali eiti pareigas, kol dauguma nenubalsuoja prieš jo atstatydinimą.

Po 2018 metais įvykusių rinkimų susiformavus susiskaldžiusiam parlamentui premjerą surasti užtruko keturis mėnesius, bet A. Norlenas pabrėžė, kad šįkart vyriausybės vadovo paieškos „negali taip ilgai tęstis“. Jis buvo suteikęs U. Kristerssonui tik tris dienas užsitikrinti paramą potencialiai dešiniosios pakraipos vyriausybei.

Parlamento pirmininkas taip pat buvo išreiškęs viltį, kad pirmas balsavimas dėl naujo vyriausybės vadovo įvyktų jau ateinančią savaitę. Jeigu premjero nepavyktų išrinkti, tikimasi, kad kiti balsavimai būtų rengiami kas savaitę.

Jeigu premjeras nebūtų išrinktas per keturis balsavimus, automatiškai būtų paskelbti pirmalaikiai rinkimai. Jie turėtų būti surengti per tris mėnesius.

Kiti Švedijos parlamento rinkimai įprasta tvarka turėtų vykti ateinančių metų rugsėjį. Jie bus rengiami nepriklausomai, ar iki tol įvyks pirmalaikiai rinkimai, todėl švedų rinkėjams gali tekti pareikšti savo valią dukart per metų laikotarpį.

S. Lofvenas apie savo pastangas parlamento pirmininką turės informuoti vėliausiai pirmadienį.