Šalys susirinko į Baku po naujų perspėjimų, kad 2024 metais gali būti sumušti temperatūrų rekordai, o tai dar labiau didina diskusijų dėl klimato kaitos veiksmų finansavimo skurdesnėse šalyse skubumą.

D. Trumpas pažadėjo vėl išvesti Jungtines Valstijas iš svarbaus Paryžiaus klimato susitarimo, ir nerimaujama, kad šis žingsnis susilpnintų prie derybų stalo svarstomus planus.

Pradėdamas derybas, JT klimato kaitos vadovas Simonas Stiellas sakė šalims: „Dabar atėjo laikas parodyti, kad pasaulinis bendradarbiavimas nesustoja.“

Jis įspėjo turtingąsias šalis, kurioms sunkiai sekasi susitarti dėl naujo finansavimo tikslo, „atsisakyti bet kokios minties, kad klimato kaitos finansavimas yra labdara“.

„Ambicingas naujas klimato kaitos veiksmų finansavimo tikslas visiškai atitinka kiekvienos valstybės, įskaitant didžiausias ir turtingiausias, interesus“, – sakė jis.

Derybininkai turi padidinti 100 mlrd. dolerių per metus tikslą, kad padėtų besivystančioms šalims pasirengti blogėjančiam klimato kaitos poveikiui ir eliminuoti iškastinį kurą iš jų ekonomikų.

Kiek lėšų bus pasiūlyta, kas mokės ir kas galės naudotis lėšomis – tai vieni iš pagrindinių derybų klausimų.

Besivystančios šalys reikalauja trilijonų dolerių ir tvirtina, kad pinigai būtų daugiausia dotacijos, o ne paskolos, tačiau derybininkai griežtai neatskleidžia, kokia galėtų būti galutinė suma.

COP29 pirmininkas Muchtaras Babajevas pripažino, kad reikia „trilijonų“, tačiau sakė, kad „labiau realus tikslas“ yra šimtai milijardų.

„Šios derybos yra sudėtingos ir sunkios“, – sakė buvęs Azerbaidžano nacionalinės naftos bendrovės vadovas per aukščiausiojo lygio susitikimo atidarymą.

Besivystančios šalys įspėja, kad be tinkamo finansavimo joms bus sunku pasiūlyti ambicingus atnaujintus klimato kaitos tikslus, kuriuos šalys turi pateikti iki kitų metų pradžios.

„Atneškite šiek tiek pinigų, kad parodytumėte savo lyderystę“, – sakė Mažiausiai išsivysčiusių šalių (LDC) klimato grupės, kurios šalyse narėse gyvena 1,1 mlrd. žmonių, pirmininkas Evansas Njewa.

Vos keli G20 lyderiai

Nedidelė išsivysčiusių šalių grupė, kuri šiuo metu skiria pinigus, nori, kad donorų ratas būtų išplėstas, įtraukiant kitas turtingas šalis ir didžiausias teršėjas, įskaitant Kiniją ir Persijos įlankos valstybes.

Pekinas tam griežtai nepritaria, o vienas Kinijos pareigūnas sekmadienį per uždarą posėdį perspėjo, kad derybose neturėtų būti siekiama „iš naujo derėtis“ dėl esamų susitarimų.

Derybose dalyvauja tik keli G20 grupės, kurios šalys išmeta beveik 80 proc. pasaulio išmetamųjų teršalų, vadovai. JAV prezidentas Joe Bidenas nedalyvauja.

Tačiau Afganistanas pirmą kartą nuo Talibano atėjimo į valdžią atsiųs savo delegaciją. Manoma, kad jiems bus suteiktas stebėtojų statusas.

Diplomatai tvirtino, kad šalių nedalyvavimas ir D. Trumpo pergalė nesutrukdys rimtam darbui.

Derybos vyksta po naujų perspėjimų, kad pasaulis toli gražu nevykdo Paryžiaus susitarimo tikslų.

M. Babajevas perspėjo, kad derybos yra „tiesos akimirka Paryžiaus susitarimui“.

Klimato kaitos susitarimu įsipareigojama, kad atšilimas neviršytų 2 laipsnių Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ypač pageidautina, kad jis neviršytų 1,5 laipsnio.

„Svarbus kiekvienas dešimtadalis laipsnio“

Tačiau pasaulis šį lygį greičiausiai pasieks 2024 metais, rodo ES klimato stebėsenos centro duomenys.

Tai nebūtų tiesioginis Paryžiaus susitarimo, pagal kurį temperatūra vertinama dešimtmečiais, pažeidimas, tačiau parodo, kad reikia imtis daug aktyvesnių klimato kaitos veiksmų.

Praėjusį mėnesį JT įspėjo, kad, atsižvelgiant į dabartinius veiksmus, pasaulis šiame amžiuje gali atšilti katastrofiškai – 3,1 laipsnio Celsijaus.

„Visi žino, kad šios derybos nebus lengvos, – sekmadienį sakė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. – Tačiau jos to vertos: kiekvienas dešimtadalis atšilimo laipsnio, kurio pavyks išvengti, reiškia mažiau krizių, mažiau kančių, mažiau gyventojų perkraustymo.“

Lapkričio 11-22 dienomis vyksiančiose derybose tikimasi sulaukti daugiau kaip 51 000 žmonių.

Antrus metus iš eilės derybas rengia šalis, kuri yra labai priklausoma nuo iškastinio kuro: praėjusiais metais tai buvo Jungtiniai Arabų Emyratai.

Azerbaidžanas taip pat kaltinamas politinės opozicijos persekiojimu, aktyvistų suiminėjimu ir nepriklausomos žiniasklaidos slopinimu.