„Labai, labai svarbu suprasti, kad Ukrainos kova yra absoliučiai gyvybiškai svarbi Europos laisvei ir demokratijai, ir jei Ukraina žlugs, tai bus absoliuti katastrofa. Ir jis tai supranta. Nemanau, kad jis norės įeiti į istoriją kaip žmogus, kuris savo antrąją prezidento kadenciją pradėjo ne darydamas Ameriką didžią, o vėl darydamas Sovietų Sąjungą didžią“, – pareiškė B. Johnsonas.

Buvęs JK premjeras taip pat mano, kad Vladimiras Putinas nebūtų įsiveržęs į Ukrainą, jei prezidentu būtų buvęs D. Trumpas. Pasak jo, D. Trumpo nenuspėjamumas būtų buvęs pakankamas veiksnys, kuris būtų įtikinęs V. Putiną nerizikuoti pradėti karą prieš suverenią šalį.

„Vienas iš D. Trumpo pranašumų yra visiškas jo nenuspėjamumas. Tai viena iš priežasčių, kodėl aš žiūriu į tai, kaip jis iš tikrųjų elgėsi užsienio reikalų srityje, ir priešpriešinu tai su tuo, ką apie jį kalba žmonės. Jis išsiuntė 60 Rusijos šnipų [po nuodijimų Solsberyje]. Sirijos klausimu jis buvo daug griežtesnis nei demokratų administracijos. Jis buvo griežtesnis IRGC [Irano revoliucinės gvardijos korpuso] atžvilgiu, ir dar davė ukrainiečiams raketų „Javelin“, – sakė B. Johnsonas.

Politikas pažymėjo, kad žvelgiant iš šios perspektyvos, Kremliui „buvo reali rizika, kad D. Trumpas puolimą prieš Europos šalį būtų supratęs kaip iššūkį, mestą Amerikai ir pasaulio tvarkai, ir galėjo imtis griežtų veiksmų“.

Žurnalisto paklaustas, kada paskutinį kartą kalbėjosi su D. Trumpu, B. Johnsonas atsakė: „Visai neseniai.“ Į panašų klausimą apie susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu B. Johnsonas atsakė: „Taip pat visai neseniai“.

Kaip pranešė „Ukrinform“, D. Trumpas davė interviu, kuriame pareiškė, kad galimas susitarimas nutraukti Ukrainos ir Rusijos karą „būtų sąžiningas“.

Savo ruožtu respublikonų senatorius Marco Rubio neseniai pažymėjo, kad D. Trumpas siekia sustiprinti Ukrainos pozicijas prieš galimas taikos derybas su Rusija.