Pabrėžtinai triukšmingas barnis

Iš pradžių elitinio jaunimo atstovės ir ekscentriškojo politiko santykiai atrodė tik dar vienas pastarojo romaniūkštis, tačiau dabar viskas daug rimčiau. Vis daugiau ženklų, kad C.Symonds taps naująja Jungtinės Karalystės pirmąja dama. Žinoma, po to, kai B.Johnsonas išsiskirs su savo pirmąja žmona ir tada, kai liepos pabaigoje bus išrinktas premjeru. Kol kas ženklų, kad šios sąlygos būtų neįgyvendintinos, nėra.

Kas gi ta 31-ų šviesiaplaukė, kurią jau ne vien Jungtinės Karalystės žiniasklaida vadina pirmąja šalies drauge ir kuri jau dabar gauna ne ką mažiau dėmesio nei bet kuri ankstesnio britų premjero žmona?

Jungtinėje Karalystėje bulvarinių laikraščių aprašyta C.Symonds netikėtai sulaukė išskirtinio užsienio žiniasklaidos dėmesio. Birželio 21-osios naktį neapsikentę jos ir B.Johnsono ginčo, kaimynai iškvietė policiją. Savaime suprantama, prieš tai garsenybių pykčio proktrūkis buvo įrašytas telefonu, o įrašas išplatintas žiniasklaidai.

Naujiena apie tariamą smurtą B.Johnsono namuose netrukus pavirto kur kas konkretesnėmis žiniomis apie ganėtinai dirbtiną ginčą dėl vyno, išlieto ant baldų, o kaimynai tvirtino girdėję, kaip C.Symonds klykė B.Johnsonui, kad šis išsikraustytų iš jos buto.

Partijos atradimas

Energija trykštanti moteris šalia charizmatiško baltapūkio politiko – Matthew Symondso, XX a. devintojo dešimtmečio viduryje įsteigusio britų dienraštį "The Independent", ir teisininkės Josephine's Mcaffee duktė.

Baigusi teatrologijos ir meno istorijos studijas 2009-aisiais C.Symonds pradėjo dirbti konservatorių partijoje. Jau po dvejų metų ji priklausė grupei specialistų, kurie, skleisdami šūkį "BackBoris2012", padėjo B.Johnsonui laimėti rinkimus ir antrą kartą tapti Londono meru.

Čia ji atskleidė savo profesionalumą, įgijo torių pasitikėjimo ir netrukus sulaukė kvietimo dirbti pirmiausia Kultūros, o vėliau – Vidaus reikalų ministerijoje.

Būdama 29-erių C.Symonds tapo viena svarbiausių konservatorių komunikacijos strategių. Tikroji priežastis, kodėl ji vis dėlto  pasitraukė iš šio svajonių posto – verčiama partijos ar dėl staiga prabudusios traukos ekologijai, nežinoma. Tačiau dabar C.Symonds dirba aplinkosaugos labdaros organizacijoje "Oceana".

Jaunos moters gyvenime būta skaudaus etapo. Būdama 19-os ji tapo viena iš gausybės Johno Worboys – taksisto, apsvaigindavusio ir išprievartaudavusio savo keleives, aukų. Kai praėjus dešimtmečiui po jo teismo pranešta apie jam pritaikomą amnestiją, C.Symonds pradėjo ieškoti teisybės ir galiausiai, radusi užtarėjų įvairiose institucijose, Parlamente, pasiekė: nusikaltėlis liko kalėjime.

Trečioji žmona?

Artimesnė B.Johnsono ir 23 metais jaunesnės moters pažintis užsimezgė pernai pavasarį. Ekscentriškas politikas, tuometinis britų užsienio reikalų sekretorius, Winstono Churchilio garbintojas, aršus "Brexit" šalininkas buvo tarp žmonių, atėjusių pasveikinti C.Symonds 30-mečio proga.

C.Symonds tėvų namuose Londono šiaurėje surengta šventė buvo triukšminga ir labai "elitinė": joje pasirodė torių elitas, buvo ir vidaus reikalų ministras Sajidas Javidas, aplinkos ministras Michaelas Gove'as, vėliau dėl šio vakarėlio užsitraukę premjerės Theresos May nemalonę.

Tačiau B.Johnsono įvaizdžiui nepakenkė nei dalyvavimas šiame vakarėlyje, nei netrukus įvykęs atsistatydinimas iš diplomatijos vadovo pareigų. Po pastarojo žingsnio B.Johnsonas persikraustė į C.Symonds butą, pakeitė šukuoseną, numetė svorio, kiek paredagavo savo leksiką, o bulvarinė žiniasklaida prabilo apie teigiamą naujosios jo moters įtaką – slaptą B.Johnsono ginklą, kuris esą nuties kelią į naują karjeros etapą.

Judviejų vestuvės įeis į šalies istoriją: tai bus pirmas kartas per 250 metų, kai pareigas einantis premjeras žengia prie altoriaus.

Rugsėjį oficialiai pranešta, kad B.Johnsonas ir jo antroji žmona, žinoma politkos ekspertė, su kuria jiedu susilaukė keturių vaikų, Marina Wheeler, skiriasi. Pastarajai teko išgyventi tą patį, ką ir pirmajai B.Johnsono žmonai Allegrai Mostyn-Owen, kurią po šešerių vedybinio gyvenimo metų B.Johnsonas taip pat paliko.

Kita vertus, prie minties, kad jos sutuoktinio gyvenime yra ir daugiau moterų, A.Mostyn-Owen teko priprasti po to, kai paaiškėjo, kad jos intelektualus nerangusis sutuoktinis yra moterų numylėtinis ir turėjo ne vieną aistringą romaną, o su viena meilužių susilaukė dukters.

Jei prognozės išsipildys ir B.Johnsonas stos prie ES paliekančios Didžiosios Britanijos vyriausybės vairo, o C.Symonds taps jo trečiąja žmona, judviejų vestuvės įeis į šalies istoriją: tai bus pirmas kartas per 250 metų, kai pareigas einantis premjeras žengia prie altoriaus.

Skandalas – tik į naudą?

C.Symonds – sumani viešųjų ryšių specialistė, o B.Johnsonas – niekada nepralaimintis politikas. Galbūt todėl pasigirdo balsų, kad skandalas jos namuose, – net jei ir nėra kruopščiai surežisuotas spektaklis, B.Johnsonui tikrai nepakenks. Kodėl? Nes jis yra kitoks nei likę britų konservatoriai.

Klasikiniu atveju žmogus, siekiantis tapti Didžiosios Britanijos premjeru, stengtųsi atrodyti geresnis, doresnis, taikesnis, nei yra iš tikrųjų. Būtų labai nenaudinga sukelti skandalą prieš pat prasidedant susitikimams, kurių metu kandidatas į premjerus bandys pagausinti savo rėmėjų gretas. Tačiau kai kalbama apie ekscentriškus, netradicinio kirpimo žmones, įprastos taisyklės negalioja. Skandalai, kaltinimai priekabiavus nesutrukdė Donaldui Trumpui triumfuoti JAV prezidento rinkimuose.

Panašiai gali nutikti ir B.Johnsonui. Savaitgalį, tuoj po skandalo, Birmingame vykusiame susitikime bandymus paklausti B.Johnsono apie ginčą su C.Symonds palydėdavo minios švilpimas. Taip protestuota ne prieš blogiuką, išprovokavusį draugės isteriją, bet prieš bandymus pulti kandidatą.

Netradicinių politikų atveju visi jų nukrypimai nuo normų – ekscentriškas elgesys, taisyklių laužymas – yra ne trūkumas, bet privalumas. Su jais susiję skandalai galop virsta ne nenaudėlių politikų, bet prie jų priekabiaujančios žiniasklaidos problema.

"Kuo drastiškiau žiniasklaida reaguoja į ekscentriškų politikų asmeninius skandalus, tuo labiau jiems tinka aukos vaidmuo ir sulaukia dar daugiau simpatijos, – rašo "Tagesanzeiger", primindamas, kad eiliniai piliečiai bijo viešumo ir žiniasklaidos dėmesio.

B.Johnsono skandalas – puikus tokios situacijos, kai žmonės ima tapatintis su politiku, įsivaizduoja save jo vietoje, pavyzdys. Juk kas nėra taip ginčijęsis su savo drauge, kad girdėtų ir kaimynai? O kas apie tai norėjo skaityti laikraštyje? Nė vienas. Nė vienas iš tų, kas šiandien B.Johnsoną regi ne kaip sunkaus charakterio, ūmaus būdo asmenį, bet kaip žmogų, į kurio privatų gyvenimą bando kištis nepakantūs kaimynai ir žiniasklaida.