Tačiau didžiausiu klaustuku gali likti – kaip užtikrinti vadinamojo Suvalkų koridoriaus saugumą – kad Baltijos šalys nebūtų sausuma atkirstos nuo kitų NATO šalių.
Paskutinio vizito, kaip Jungtinių Valstijų prezidentas, į Europą atvykęs Barackas Obama ragina Europos lyderius būti ryžtingais stabdant Rusijos agresiją. Nors dar prieš aštuonerius metus tikėjo perkrovimo politika su Maskva ir branduoliniu nusiginklavimu.
„Amerikos ir Europos saugumas nedalomas, todėl jau beveik 70 metų Jungtinės Valstijos buvo ištikimos Europos integracijos šalininkė ir ja mes liekame. Atsižvelgiant į mūsų bendrus interesus, Europa išliks kertiniu akmeniu Amerikos vaidmeniui pasaulyje. Europos šalys yra ir išliks tarp mūsų artimiausių sąjungininkų ir draugų, nepakeičiamu partneriu“ – patikino B. Obama.
Tuo metu Rusijos prezidento atstovas pareiškė, kad Maskva linkusi bendradarbiauti su NATO, nors Aljansas su Rusija elgiasi kaip su priešu.
Pasak Dmitrijaus Peskovo, Rusija „visada buvo atvira dialogui“ su NATO, ypač bendradarbiaujant kovoje su terorizmu. Netrukus po Varšuvos susitikimo, NATO rengia pokalbius su Rusija. Maskva bus supažindinta su naujausiais Aljanso sprendimais, siekiant įtikinti, jog tai ne puolimo, o gynybos priemonės.
NATO generalinis sekretorius įrodinėja, kad Aljansas nenori Šaltojo karo ir pripažįsta, kad Rusija neatsiejama Europos saugumo dalis ir su ja reikia kalbėtis, tačiau taip pat ir atgrasyti.
Naujausi komentarai