Rusijos paskelbtos sankcijos Vakarų maisto ir žemės ūkio produktams gali tapti geru pasipelnymo šaltiniu Baltarusijai? Tokią nuomonę išsako kai kurie Rusijos opozicijos veikėjai, taip pat Vakarų ekonomistai. Kiek šiuose komentaruose tiesos, spręsti dar anksti.

Etikečių perklijavimas?

Lietuvoje ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių buvo svarstoma, ką daryti Rusijai paskelbus embargą maisto produktams iš ES, Jungtinių Valstijų, Kanados, Australijos ir Norvegijos.
Daugelio, ypač lietuvių verslininkų, akys krypo į kaimyninę Baltarusiją, o ir Kazachstaną, kurie kartu su Rusija priklauso Eurazijos muitų sąjungai.

Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka netrukus po Maskvos embargo paskelbimo patvirtino, kad jokie draudimai jo šalies teritorijoje negalioja, nes to neįpareigoja sudarytos su Rusija sutartys, tiesa, jis pridūrė, kad tranzitu per Baltarusijos teritoriją jokios europietiškos ir kitų Rusijos paskelbtame draudimo sąraše esančių šalių prekės į Rusiją gabenamos nebus. Šį dalyką jis, pasak A.Lukašenkos, asmeniškai aptarė kalbėdamas telefonu su Rusijos vadovybe.

Tokią pačią poziciją išreiškė ir kitas Rusijos sąjungininkas Kazachstanas, taip pat priklausantis Eurazijos Sąjungai.

Žinoma, kai kurie rusų opozicionieriai pasinaudojo proga paironizuoti, neva A.Lukašenka eilinį sykį apgavo Vladimirą Putiną. Esą Baltarusijos ekonomikai Rusijos embargas – bene aukso puodas.

Daugelis juokėsi, kad nuo šiol Rusijos parduotuvėse net austrės ar kitos jūrų gėrybės (suprask, Baltarusija neturi priėjimo prie jūros) bus baltarusiškos.

"Luka prižadėjo Putinui nepraleisti lenkiškų obuolių ir olandiško sūrio per Baltarusiją į Rusiją. Bet pareiškė, kad apribojimų įvežti pas save nebus. Ką tai reiškia, jeigu tarp Rusijos ir Baltarusijos nėra muitinės postų? Tik viena: greitai valgysime baltarusiškus obuolius, sūrį, o kai kas ir baltarusišką "chamoną", "sybasą", austres".

Kitaip sakant, šio veikėjo teigimu, Baltarusijoje bus perklijuojamos importuotų iš Vakarų prekių etiketės, o produkcija pristatoma kaip neva baltarusiška.

Pasak B.Nemcovo, už papildomas sąnaudas perklijuojant etiketes ir logistiką galiausiai sumokės rusų vartotojai. Kai kurie Lietuvos ekonomistai taip pat aiškino, kad Baltarusija gali tapti Trojos arkliu Rusijos dominuojamoje Eurazijos Sąjungoje.

Pasak jų, per Baltarusiją gabenamos prekės iš ES, labai tikėtina, gali pasiekti ir Rusijos rinką, nes embargas niekuomet nebūna šimtaprocentis.

Ekonomikos būklė ir perspektyvos

Ekonomistai, ypač iš Vakarų, jau daugiau nei du dešimtmečius prognozuoja, kad Baltarusijos ekonomiką ištiks paralyžius.

Tačiau socialiai orientuotas Baltarusijos ekonomikos modelis pernelyg didelių sukrėtimų, galinčių nulemti sisteminį pokytį kaimyninėje valstybėje, nepatyrė.

1994 m. išrinkus prezidentu A.Lukašenką Baltarusijoje buvo sustabdytos įsibėgėjusios privatizacijos ir ekonomikos liberalizacijos reformos. A.Lukašenka, vos tapęs šalies vadovu, pareiškė, kad "laukinio kapitalizmo" Baltarusijoje nebus.

Tiesa, neoliberalių reformų sustabdymas sulėtino ekonomikos vystymąsi. Iki 1996 m. Baltarusijos ekonomika neaugo, tačiau iki 2008–2009 m. pasaulinės finansų krizės demonstravo santykinai neblogus augimo tempus.

Remiantis 2012 m. duomenimis, Baltarusijoje BVP vienam gyventojui nėra daug mažesnis nei, pavyzdžiui, Baltijos šalyse. Tačiau, žvelgiant į socialinius parametrus, Baltijos šalių situacija – prastesnė. Štai socialinę atskirtį atspindintis Gini koeficientas Baltarusijoje gerokai žemesnis nei Lietuvoje ar Latvijoje, t.y. socialinė atskirtis Baltarusijoje – mažesnė.

Daugelis stambių pramonės įmonių, kuriuose dirba didžioji dalis Baltarusijos gyventojų, taip pat žemės ūkio ir finansų sektoriai tebėra kontroliuojami valstybės. Valstybė reguliuoja komunalinių paslaugų, pagrindinių maisto produktų kainas, kurios  gerokai mažesnės nei Baltijos šalyse.

Didžiausia Baltarusijos ekonomikos problema – santykinai vangus pramonės įmonių ir žemės ūkio įmonių privatizavimas ir modernizavimas. Ilgainiui valstybei taps sudėtinga išlaikyti šalies įmones, kurios gali nepajėgti konkuruoti pasaulinėje rinkoje.

Šiuo atveju vietos verslininkų klasės, suinteresuotos didžiųjų vietos įmonių išlaikymu ir modernizavimu, o ne pardavimu arba sužlugdymu, sukūrimas – vienas svarbiausių dabartinės Baltarusijos valdžios prioritetų. Tam būtina ir protinga užsienio politika.

Rusijos svarba Baltarusijai

Rusijos svarba Baltarusijos ekonomikoje išlieka reikšmingiausia.

Rusija – svarbiausia energetinių išteklių Baltarusijai tiekėja, pagrindinė kreditorė ir svarbiausia rinka baltarusių produkcijai.

Pasak 2013 m. statistikos, vos 9,5 mln. gyventojų turinti Baltarusija yra penktoji Rusijos prekybos partnerė pasaulyje, o iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos bloko – pirmoji. Baltarusijai Rusija yra svarbiausia tiek importo, tiek eksporto partnerė. Remiantis 2013 m. duomenimis, dviejų šalių tarpusavio prekybos apimtys siekė 39,7 mlrd. JAV dolerių, 2011 m. – 38,6 mlrd. dolerių.

1991–1994 m. Baltarusijos ir Rusijos bendradarbiavimas buvo išimtinai ekonominis. Būdama viena labiausiai industrializuotų SSRS respublikų, Baltarusija išnaudojo išlikusius ekonominius ryšius su Rusija, aktyviai prekiaudama su didžiąja kaimyne ir gaudama palyginti pigias žaliavas.

1994–1999 m. aktyviausiai bendradarbiauta politinėje sferoje. Būtent šiuo laikotarpiu subrandinta vadinamosios Sąjunginės valstybės idėja, o A.Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijos ir Rusijos santykiai – šalies užsienio politikos prioritetas.

Nuo 1995 iki 1999 m. pasirašytas ne vienas dvišalis politinę, ekonominę-finansinę ir karinę integraciją įtvirtinantis dokumentas: 1994 m. pasirašytas susitarimas dėl pinigų sąjungos sukūrimo, 1995 m. – dėl muitų sąjungos, 1996 m. – dėl Rusijos–Baltarusijos sandraugos įsteigimo, 1997 m. – dėl Sąjunginės valstybės statutų, o 1999 m. – dėl Sąjunginės valstybės įkūrimo ir tolesnės integracijos.

Galiausiai 2000 m. numatyta Rusijoje ir Baltarusijoje įvesti ir bendrą valiutą.

Analitikai aiškino, kad A.Lukašenka tokiu būdu bandė įtvirtinti asmeninę politinę įtaką Rusijoje, be to, Sąjunginės valstybės įsteigimas leido Baltarusijai nemažai laimėti ekonominių santykių srityje.

Situacija pakito Rusijoje valdžią parėmus V.Putinui. Daugelis integracijos procesų sulėtėjo, o tarp Minsko ir Maskvos kelis kartus kilo įvairių dvišalių nesutarimų: dujų, pieno karai, nesutarimų dėl naftos. Būta ir politinių nesutarimų. Po Gruzijos–Rusijos karo Baltarusija atsisakė pripažinti Pietų Osetijos ir Abchazijos valstybes, ko norėjo Kremlius.

Vis dėlto 2010 m. buvo sukurta Muitų sąjunga tarp Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano. Nuo pernai ši sąjunga žengė į gilesnę integraciją – bendrą ekonominę erdvę. Sutarta, kad iki 2015 m. šis darinys virstų visiškai veikiančia Eurazijos ekonomine sąjunga, tam tikra prasme panašia į ES.

Karinis bendradarbiavimas tarp Rusijos ir Baltarusijos – viena svarbiausių dvišalių santykių darbotvarkės temų.

Baltarusija yra Kolektyvinio saugumo organizacijos narė. Be to, dvišalį karinį bendradarbiavimą su Rusija apibrėžia Sąjunginės valstybės reglamentai.

Rusija Baltarusijoje turi dvi strategiškai svarbias karines stotis Baranovičiuose, netoli Lenkijos sienos, ir Vileikoje – į šiaurę nuo sostinės Minsko. Taip pat abi šalys koordinuoja veiksmus oro gynybos srityje, reguliariai rengiamos bendros karinės pratybos. Šiuo metu papildomos Rusijos naikintuvų pajėgos saugo Baltarusijos oro erdvę. Nuo eksporto į Rusiją smarkiai priklauso Baltarusijos karinio-pramoninio komplekso darbas.

Iš Rusijos Baltarusija gauna pagrindines energetines žaliavas: maždaug 92 proc. naftos, 100 proc. gamtinių dujų.

Rusija finansuoja ir vieną svarbiausių Baltarusijos energetikos projektų – Astravo atominės elektrinės statybą. Pastačius Astravo AE turėtų gerokai sumažėti Baltarusijos energetinė priklausomybė nuo Rusijos, nes šiuo metu 90–95 proc. elektros energijos šalyje pagaminama deginant dujas šiluminėse elektrinėse.

Santykiai su Europa

Baltarusijos santykiai su Europos valstybėmis – banguoti. 1992 m. Baltarusija tapo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos nare bei Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos nare, buvo pradėtos derybos dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties su ES, taip pat derėtasi dėl narystės Europos Taryboje.

1996–1997 m. ES pakeitė laikyseną Baltarusijos atžvilgiu, argumentuodama demokratijos ir žmogaus teisių pažeidimais.

1997 m. buvo įšaldytas Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties ratifikavimo procesas (sutartis buvo pasirašyta 1995 m.), atidėtas ES–Baltarusijos Laikinosios prekybos sutarties įgyvendinimas.

1999 m. imta kalbėti apie santykių normalizavimą. Vis dėlto santykių atšilimas nebuvo ilgalaikis. Santykiai vėl įšalo po 2000 m. Baltarusijoje vykusių parlamento ir po metų surengtų prezidento rinkimų, kadangi šie buvo pripažinti neatitikę ESBO standartų.

Po 2004 m. įvykusios ES plėtros santykių būklė išliko menkai pakitusi. Po dvejų metų A.Lukašenkai vėl tapus šalies prezidentu, ES ėmėsi izoliacijos politikos.

2008 m. ES vėl ėmėsi normalizuoti santykius su A.Lukašenka, tačiau 2010 m. gruodį Minske po šalies vadovo rinkimų kilusios riaušės atšilimo laikotarpį užbaigė. A.Lukašenka buvo kaltinamas šiurkščiai susidorojęs su protestais, tačiau Minskas atrėžė, kad po rinkimų buvo rengiama speciali provokacija.

Bendradarbiavimas tarp ES šalių ir Baltarusijos išlieka menkas.

Daugiausia interesų Baltarusijoje turi kaimyninės šalys – Lietuva, Latvija ir Lenkija, o  didžiųjų ES valstybių požiūris į Baltarusiją, nesistengiant įžvelgti nei bendradarbiavimo naudos, nei augančios Rusijos įtakos grėsmės, lieka nepakitęs.

Ukrainos krizės akivaizdoje

Ukrainos krizės akivaizdoje A.Lukašenka nedemonstravo palaikymo nė vienai konfliktuojančiai pusei. Priešingai, pabrėžė dvišalių Baltarusijos–Ukrainos ryšių svarbą, be to, skirtingai nei Rusijos valdžia, nenutraukė dialogo su oficialiuoju Kijevu net čia valdžią perėmus laikinajai vyriausybei.

Rusijai rugpjūčio 7 d. paskelbus embargą Vakarų produkcijai, A.Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija embargo skelbti neprivalo, nes tokios priemonės nenumatytos Eurazijos Sąjungos reglamentuose.

"Reikalingi mums lenkiški obuoliai – mes perkame, bet ne Rusijai, o vidaus rinkai. Reikalingi kažkokie vokiški delikatesai – taip pat perkame vidaus vartojimui. Reikia ką nors perdirbti – mes perkame ir perdirbame", – tvirtino A.Lukašenka.

Tiesa, Baltarusijos lyderis pridūrė pažadėjęs Rusijos prezidentui V.Putinui, kad tranzitu per Baltarusiją į Rusiją importiniai maisto produktai nepateks.

Baltarusijos ekonomika ir finansai

– Valiuta: Baltarusijos rublis.
– Bendrasis vidaus produktas (BVP) – 147,5 mlrd. dolerių (2012 m.)
– BVP augimas: 1,5 proc. (2012 m.)
– BVP vienam gyventojui: 15,5 tūkst. JAV dolerių.
– Ekonomikos struktūra: žemės ūkis 9,1 proc., pramonė 47,2 proc., paslaugos 43,7 proc. (2012 m.)
– Infliacija: 21,8 proc. (2011–2012 m.); 59,2 proc. (2012 m.); 20,5 proc. (2013 m.)
– Žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos, skaičius: 27,1 proc. (2003 m.); 10 proc. (2008 m.); 7,3 proc. (2011 m.).
– Darbo jėgos skaičius: 4,5 mln. (žemės ūkyje 14 proc., pramonėje 34,7 proc., paslaugų sektoriuje 51,3 proc.).
– Nedarbo lygis: oficialiai 1 proc.
– Vidutinės pajamos: 436 JAV doleriai per mėnesį.
– Pagrindinės pramonės šakos: naftos perdirbimas, maisto pramonė, metalų ir mašinų pramonė, traktorių, sunkvežimių, motociklų gamyba, elektronikos pramonė, tekstilė ir kt.
– Eksportas: 51,8 mlrd. dolerių (2012 m.).
– Eksporto partneriai: Rusija (35,4 proc.), Nyderlandai (16,5 proc.), Ukraina (12,1 proc.), Latvija (7,1 proc.).
– Importas: 48,8 mlrd. dolerių (2012 m.).
– Importo partneriai: Rusija (59,3 proc.), Vokietija (5,9 proc.), Kinija (5,1 proc.), Ukraina (5 proc.).
– Biudžeto išlaidos: 21,9 mlrd. dolerių (2012 m.).
– Biudžeto pajamos: 22,38 mlrd. dolerių (2012 m.).