Pereiti į pagrindinį turinį

B.Obamos saulėlydis jau prasideda?

2010-11-01 19:00 diena.lt inf.
Nusivylimas: beveik dvejus metus prezidento poste išbuvęs B.Obama jau nebekelia amerikiečiams didelės euforijos.
Nusivylimas: beveik dvejus metus prezidento poste išbuvęs B.Obama jau nebekelia amerikiečiams didelės euforijos. / AFP nuotr.

Praėjus dvejiems metams po istorinės pergalės JAV prezidento rinkimuose Barackas Obama bando atgauti prarastą populiarumą, bet rinkėjai neatleidžia klaidų ir netesėtų pažadų, rašo Vokietijos žurnalas "Der Spiegel".

Prezidentas jau nebe toks

B.Obama labai norėtų, kad viskas būtų taip, kaip buvo anksčiau – kad žmonės būtų kupini vilties ir tikėtų, jog svajonių šalyje viskas įmanoma.

Prieš dvejus metus B.Obama buvo populiarumo olimpą pasiekęs politikas, rinkėjai apimti euforijos skandavo savo lyderio šūkį "Taip, mes galime!". Dabar jis vėl pasinėrė į rinkimų kampaniją. Šį rudenį įvairiose valstijose jis bando įtikinti žmones, kad "jie" (respublikonai ir jų rėmėjai) bando pavogti iš "mūsų" (plačių pažiūrų jaunų amerikiečių) ateitį.

Bet B.Obama jau nebėra toks, koks buvo prieš dvejus metus. Politikas, kuris kadaise įkūnijo drąsią naują alternatyvą, per 21 mėnesį Baltuosiuose rūmuose nublanko. Apžvalgininkai pastebi, kad jis netgi sulyso.

Ant kortos pastatyta daug

B.Obama dalyvauja rinkimų kampanijoje, nes privalo tai daryti. Jis padeda Demokratų partijos kandidatams, kurie per lapkričio 2 d. rinkimus bandys patekti į Kongresą.

Kad galėtų toliau vykdyti savo politiką ir sėkmingai leisti įstatymus, prezidentas turi išsaugoti daugumą Senate ir Atstovų Rūmuose. Todėl pastarosiomis savaitėmis jis atkakliai bandė keisti blogas tendencijas ir kelti savo partijos reitingus. Bet tokia užduotis yra labai sudėtinga, ypač kai reikia vėl įžiebti žmonių viltis ir priversti juos patikėti, kad klaidos gali būti ištaisytos, net didžiausios jų.

B.Obama nėra blogas prezidentas. Jis iškalbingas, nuovokus, o atsikraustęs į Ovalinį kabinetą neprarado nė vieno savo talento. Prezidentas iki šiol klauso savo žmonių ir paiso kitų nuomonės.

B.Obama taip pat nėra silpnas prezidentas. Jis pradėjo traukti pajėgas iš Irako, sustiprino savo sąjungininkų aljansą ir ryžtingai kovojo su pasaulio ekonomikos kriz4s padariniais, parengęs 800 mlrd. dolerių (apie 2 trln. litų) stimuliavimo planą ir finansų rinkų reformą. Milijonai amerikiečių dešimtmečiais svajojo apie kitokią sveikatos apsaugos sistemą. Billas Clintonas nesugebėjo jos reformuoti, o B.Obamai pavyko tai padaryti.

Galime, bet ne viską

Kodėl tuomet amerikiečiai nori įstumti savo prezidentą į politinę aklavietę ir sutrukdyti jam toliau veiksmingai dirbti? Nes B.Obama, nepaisant visų savo pranašumų, nesugebėjo tapti toks, koks norėjo būti.

"Taip, mes galime!" – tai buvo beribis ir absoliutus šūkis, puikiai tinkantis politinės ekstazės akimirkai. Bet sudėtinga realybė šiek tiek jį pakoregavo. Pasirodo, kartais galime, o kartais ne.

B.Obama nėra visagalis. Inicijavęs sveikatos apsaugos sistemos reformą, jis leidosi į derybas su Kongresu, ir kai kur buvo priverstas nusileisti. Todėl rezultatas buvo šiek tiek kitoks – iš esmės amerikiečiai gavo tik sveikatos draudimo reformą.

Įvykdęs ją, B.Obama išnaudojo savo politinį kapitalą, auksinę galimybę, kurią gauna kiekvienas naujas prezidentas. Kitoms svarbioms reformoms – energetikos arba darbo rinkos – energijos jau neužteko. Todėl pradėjo formuotis nuomonė, kad B.Obama tėra dar vienas stambus išlaidautojas, kamšantis skyles biudžeto pinigais.

Per prezidento rinkimų kampaniją jis uoliai saugojo savo įvaizdį, bet tapęs šalies vadovu jį primiršo. Kai Meksikos įlankoje sprogo naftos platforma ir šalį ištiko neregėto masto gamtinė katastrofa, prezidento žmona ir jaunesnioji dukra išskrido į Ispaniją, o pats B.Obama žaidė krepšinį su bičiuliais.

Šalininkai traukiasi

Obamolandas nebėra tokia darni vieta, kokia buvo per prezidento rinkimus, kai visus vienijo viena vizija. Dabar nepatenkinti šalininkai traukiasi.

B.Obama beveik nieko nepadarė dėl Amerikos juodaodžių ir homoseksualų, todėl prarado nemažai šalininkų kairėje – tai neišvengiama, nes kiekvienas politikas, kai išrenkamas prezidentu, pasislenka link centro. Bet ir politinio centro plotmėje jis praranda paramą.

Galbūt Amerika iš tikrųjų negali tiesiog išeiti iš Afganistano, bet niekas Jungtinėse Valstijose jau nebesupranta šito karo. Šis konfliktas jau nebe George'o W.Busho, jis jau B.Obamos. Dar blogiau, jis neišvengiamai baigsis gėdingu pasitraukimu. Kodėl tuomet JAV turi siųsti ten dar daugiau karių ir kasmet tam leisti po 100 mlrd. dolerių (250 mlrd. litų), kai šiuos pinigus būtų galima skirti be priežiūros griūvančioms mokykloms ir traukinių stotims, tyrimams ir mokslo projektams?

Kongresas nesutinka skirti papildomų pinigų Amerikai atnaujinti, nes visi pinigai jau išleisti.

Rinkimų aistros

Nuotaikos prieš rinkimus Jungtinėse Valstijose labai karštos. Neseniai atsiradusios populistinės Arbatos partijos demagogai lygina B.Obamą su Adolfu Hitleriu ir Josifu Stalinu. Populiarus televizijos laidų vedėjas Glennas Beckas įtikinėja tautą, kad rūpinimasis visuomenės gerove gali privesti prie koncentracijos lagerių steigimo.

G.Beckas turi milijonus gerbėjų ir dažnai pasirodo su buvusia Aliaskos gubernatore Sarah Palin, Arbatos partijos numylėtine, kuri piktdžiugiškai akcentuoja vidurinį B.Obamos vardą – Husseinas.

Panaši atmosfera tvyro ir JAV Kongrese, kur respublikonai ir demokratai tik ir stengiasi paralyžiuoti vieni kitus, kai bandoma priimti svarbius įstatymus.

Apklausos rodo, kad pyktį ir nepasitenkinimą labiau lieja vyresnė karta, o jaunesnę daugiau ar mažiau tenkina dabartinis šalies kursas. Bet jaunimas kartu yra ir politiškai pasyvesnis, o nepatenkintieji pasiryžę aktyviai eiti balsuoti.


Vidurio kadencijos rinkimai

Nors B.Obama pats niekur nekandidatuoja, vidurio kadencijos rinkimai yra laikomi prezidento egzaminu dėl jo politikos.

Lapkričio 2 d. JAV rinkėjai perrinks visus Atstovų Rūmus, trečdalį senato, daugiau nei pusės valstijų gubernatorius. Kai kur visuomenė galės pareikšti nuomonę svarbiais klausimais – nuo mokesčių didinimo iki marihuanos legalizavimo.

Šiuo metų 100 vietų Senate demokratai turi 59 atstovus, respublikonai – 41. Prognozuojama, kad pastarieji atsikovos dalį mandatų, bet nė vienai partijai nepavyks gauti 60 vietų, kurios atimtų iš oponentų galimybę blokuoti įstatymus.

435 vietų Atstovų Rūmuose demokratai turi 255 atstovus, respublikonai – 178. Pastarieji turi realių galimybių rinkimuose išsikovoti 218 mandatų ir užsitikrinti daugumą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų