Ši byla plačiai vertinama kaip galimas išbandymas silpnai Balkanų šalies centrinei vyriausybei po to, kai Bosnijos serbų regiono vadovas nepaisė šalies taikos susitarimo ir teismų sistemos.

„Teismas kaltinamajam Miloradui Dodikui skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir saugumo priemonę – uždraudimą šešerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos eiti Serbų Respublikos prezidento pareigas“, – sakoma Bosnijos ir Hercegovinos teismo pranešime.

M. Dodikas iš karto pasmerkė nuosprendį per mitingą Bania Lukoje – beveik pusę Bosnijos ir Hercegovinos teritorijos sudarančios Serbų Respublikos (RS) sostinėje.

„Turime džiaugtis, esu nuteistas vieneriems metams už jų mėšlą ir jų kalėjimą“, – teigė jis miniai, apsuptas RS pareigūnų.

„Jie sako, kad esu kaltas. O dabar čia esantys žmonės jums pasakys, kodėl aš nekaltas“, – kalbėjo jis.

65-erių Kremliaus sąjungininkas, kuriam taikomos JAV sankcijos, ne kartą atmetė kaltinimus neteisėtais veiksmais ir juos pavadino politiniu persekiojimu.

Vyriausiajam įgaliotiniui Christianui Schmidtui pavesta prižiūrėti, kaip vykdomas Deitono susitarimas, kuriuo 10-e dešimtmetyje pavyko užbaigti kruviną pilietinį karą šalyje.

Ši Balkanų valstybė yra valdoma administracinės sistemos, sukurtos 1995 metų Deitono taikos susitarimu, tačiau iš esmės to neužteko sukurti stabilų pagrindą šalies politinei raidai. Sistema buvo padalinta į dvi dalis: musulmonų ir kroatų federaciją ir Serbų Respubliką, kurias jungia silpna centrinė vyriausybė.

Grasino atsiskyrimu

M. Dodikas daugelį metų turi didžiulę įtaką Serbų Respublikai, dažnai kursto etninę įtampą ir grasina atsiskyrimu.

Bosnijos serbų lyderis buvo įsitraukęs į vis intensyvėjusią kovą su Ch. Schmidtu, kuris turi didžiulius įgaliojimus, įskaitant galimybę atleisti išrinktus pareigūnus ir įvesti įstatymus Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Tačiau M. Dodikas atsisakė pripažinti Ch. Schmidto sprendimus, nes dėl Rusijos ir Pekino įsikišimo jo pozicija neteko Jungtinių Tautų paramos.

2023-iųjų liepą M. Dodikas pasirašė keletą prieštaringai vertinamų teisės aktų, įskaitant įstatymų projektus, kuriais atsisakoma pripažinti Bosnijos ir Hercegovinos tarptautinio vyriausiojo įgaliotinio ir konstitucinio teismo priimtus sprendimus.

Tada Ch. Schmidtas panaikino abu M. Dodiko pasirašytus įstatymus.

Prokurorai yra prašę jam skirti beveik penkerių metų laisvės atėmimo bausmę ir 10 metų uždrausti eiti pareigas valstybės tarnyboje.

Pokalbiai su A. Vučičiumi ir V. Orbanu

Kaimyninės Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius sušaukė skubų nacionalinio saugumo tarybos posėdį.

Mažai tikėtina, kad M. Dodikas bus pasodintas į kalėjimą, nes jį visapusiškai remia A. Vučičius, kuris gali suteikti jam prieglobstį Belgrade. Be to, tikimasi, kad M. Dodikas apskųs nuosprendį.

Bania Lukoje susirinkusiems žmonėms M. Dodikas taip pat sakė, kad telefonu kalbėjosi su A. Vučičiumi ir Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu, kurį vadina draugu. Jis sakė, kad pakvietė A. Vučičių atvykti į Bania Luką aptarti, „ką darysime toliau“.

M. Dodikas sakė, kad jo parlamentas vėliau trečiadienį balsuos dėl teisinio proceso prieš jį atmetimo. Įstatymų leidėjai taip pat patvirtins kelis įstatymus, draudžiančius centrinių Bosnijos ir Hercegovinos teisinių institucijų darbą Serbų Respublikoje, sakė jis.

Ch. Schmidtas antradienį siekė nuraminti visuomenę.

„Tarptautinė bendruomenė ir toliau yra tvirtai įsipareigojusi siekti taikos ir stabilumo šiame regione. Bosnija ir Hercegovina yra neliečiama“, – sakė pasiuntinys po susitikimo Sarajeve.

M. Dodikas yra perspėjęs, kad jei bus pripažintas kaltu, jis pradės naikinti po karo priimtas reformas, skirtas centrinei valstybei stiprinti, įskaitant kariuomenę, muitines, mokesčius ir teisėsaugą RS.