Rekordinės pajamos
Praėjusį trečiadienį paskelbti skaičiai atvertė naują moderniosios istorijos puslapį: kompanijos „Nvidia“ vertė pasiekė naują rekordą.
Palyginus balandžio 26 d. pasibaigusį pirmąjį finansinių 2027 m. ketvirtį (jis prasidėjo 2026 m. vasarį ir baigsis 2027 m. sausį) su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, „Nvidia“ pajamos padidėjo 85 proc. ir pasiekė 81,6 mlrd. JAV dolerių. Veiklos pelnas išaugo beveik 150 proc. iki 53,5 mlrd. JAV dolerių.
„Nvidia“ grynasis pelnas (pridėjus ir kompanijos pajamas iš investicijų į kitas bendroves) siekė 58,3 mlrd. JAV dolerių (praėjusių metų atitinkamą ketvirtį buvo beveik 18,8 mlrd. JAV dolerių).
Bendrovės rinkos kapitalizacija per pastaruosius penkerius metus išaugo beveik penkiolika kartų ir perkopė 5 trln. dolerių (gegužės viduryje – 5,7 trln., gegužės 24 d. – 5,2 trln. dolerių). Dėl to „Nvidia“ šiuo metu yra vertingiausia pasaulyje bendrovė, po kurios yra „Google“ patronuojanti bendrovė „Alphabet“ su 4,7 trln. dolerių.
Moderniaisiais laikais istorines aukštumas buvo pasiekusios „Apple“ ir „Microsoft“ (2024–2025 m. abi buvo perkopusios 3,5–3,8 trln. JAV dolerių ribą), taip pat naftos milžinė „Saudi Aramco“ – maždaug 2,4 trln. dolerių (2019 m.).
Tiesa, populiariuose reitinguose kartais figūruoja dar didesnės sumos. Pvz., garsioji olandų prekybos kompanija „Dutch East India Company“ XVII a. savo piko metu, kai kuriais skaičiavimais, galėjo būti verta maždaug 7–8 trln. šiandieninių JAV dolerių. Vis dėlto ekonomikos istorikai ginčija šiuos skaičius – jie grįsti supaprastintu infliacijos perskaičiavimu, kuris neatsižvelgia į radikaliai pasikeitusią ekonomikos struktūrą. Kai kurie mokslininkai mano, kad tikroji infliacijai pritaikyta vertė galėjo būti keleriopai mažesnė. Be to, kompanija veikė visiškai kitomis sąlygomis nei šiuolaikinės korporacijos: ji turėjo nuosavą kariuomenę, teisę skelbti karus ir valstybės suteiktą prekybos monopolį – tai veikiau kvazivalstybinis darinys nei įmonė dabartine prasme.
„Nvidia“ rodikliai įspūdingi palyginti su, pvz., 2025 m. Lietuvos valstybės biudžetu – mūsų šalies pajamos buvo 3,6 karto mažesnės nei „Nvidia“ aptariamojo ketvirčio pelnas. 100 vertingiausių Vokietijos įmonių, atstovaujančių tradicinėms pramonės šakoms, bendra vertė – 3 trln. dolerių.
„Nvidia“ tikisi nuo gegužės iki liepos uždirbti 91 mlrd. JAV dolerių, pasiekti apie 75 proc. pelno maržą. Kompanija ir toliau daug investuos, kad išlaikytų ir išplėstų savo rinkos pozicijas. Taip pat siekiama išlaikyti investuotojams patrauklios kompanijos vardą, todėl maždaug pusę laisvo pinigų srauto nuspręsta išmokėti kaip dividendus, jų vertę padidinus nuo 0,01 iki 0,25 dolerio už akciją. Be to, už 80 mlrd. JAV dolerių bus išpirktos įmonės akcijos.
Atsipirko įžvalgumas
Tokie skaičiai ir stebina, ir ne: „Nvidia“ yra pagrindinė DI bumo varomoji jėga.
1993 m. įkurdami „Nvidia“ trys inžinieriai – Taivane gimęs Jensenas Huangas, kuris šiandien užima „Nvidia“ generalinio direktoriaus postą, Chrisas Malachowsky ir Curtisas Priemas – numatė, kad kompiuteriai taps populiaria žaidimų ir multimedijos platforma, kuriai reikės specializuotų procesorių. Tikrąjį proveržį „Nvidia“ pasiekė 1999 m., kai pristatė pirmąjį pasaulyje grafikos procesorių „GeForce 256“.
Vėliau paaiškėjo, kad „Nvidia“ procesoriai gali ne tik puikiai atvaizduoti 3D pasaulius, bet tinka ir DI neuroniniams tinklams apmokyti, nes jiems reikia atlikti milijardus panašių matematinių operacijų vienu metu.
2016 m. „Nvidia“ savo pirmąjį DI superkompiuterį pristatė „OpenAI“ – tuomet dar mažai, pelno nesiekiančiai kompanijai. J. Huangą priėmė vienas iš kelių „OpenAI“ bendraįkūrėjų Elonas Muskas.
Per kelerius metus „Nvidia“ išgyveno milžinišką virsmą: nuo 2021 m. gegužės iki 2026 m. gegužės bendrovės vertė išaugo 1 364 proc.
Šiandien „Nvidia“ iš DI bumo pelnosi labiau nei visos kitos bendrovės: ji dominuoja grafikos procesorių rinkoje.
„Nvidia“ „Hopper“, „Blackwell“ ir „Rubin“ kartos lustai laikomi geriausiais savo srityje, ypač mokant DI modelius. Be to, „Nvidia“ parduoda jau visiškai paruoštas naudoti sistemas – su sparčiu tinklo ryšiu, specialia programine įranga ir skaitmeninio kūrimo įrankiais.
Svarbiausia šios ekosistemos dalis – pačios „Nvidia“ sukurta programinės įrangos platforma CUDA, tapusi pasauliniu DI programavimo standartu. Didelė dalis modernios DI ekosistemos ir populiariausi įrankiai yra sukurti taip, kad geriausiai veiktų būtent su šia sistema. Kadangi CUDA yra uždaro kodo ir veikia išskirtinai tik su „Nvidia“ technine įranga, įmonėms tampa ekonomiškai sudėtinga pereiti prie alternatyvų.
Konkurentams nepakaktų sukurti galingo procesoriaus, nes jiems reikėtų nukopijuoti ir tūkstančius specializuotų CUDA kodo bibliotekų – perėjimas prie kitos platformos verslui reikštų milijonines išlaidas.
Šiandien DI modelių mokymui reikalingi tokio dydžio duomenų centrai, kurie prieš dešimtmetį būtų atrodę neįmanomi. Milžiniškose salėse tūkstančiai spintos dydžio superkompiuterių stovi suguldyti lentynose arti vienas kito. Kad neperkaistų, jie aušinami vandeniu. Naujausioje „Nvidia“ sistemoje (vadinamoje „GB200 NVL72“) net 72 DI spartintuvai veikia kartu kaip vientisa itin didelės spartos skaičiavimo sistema. Būtent tokie specializuoti „Nvidia“ įrenginiai leido pasauliui sukurti garsiąsias programas, tokias kaip „ChatGPT“.
Šių metų antroje pusėje „Nvidia“ planuoja pradėti pardavinėti savo naujausią DI platformą „Vera Rubin“, kuri turėtų būti pranašesnė nei dabartinis bestseleris „Grace Blackwell“.
„DI gamyklų plėtra, didžiausia infrastruktūros plėtra žmonijos istorijoje, spartėja nepaprastu greičiu“, – pranešime spaudai su jam būdingu optimizmu cituojamas „Nvidia“ generalinis direktorius J. Huangas.
Mūsų šalies pajamos buvo 3,6 karto mažesnės nei „Nvidia“ aptariamojo ketvirčio pelnas.
Rizikinga priklausomybė
Šiandien „Nvidia“ yra pagrindinė DI skirtų lustų šešiems JAV technologijų milžinams – „Google“, „Meta“, „Amazon“, „Microsoft“ ir „Oracle“ – tiekėja. Beveik pusė „Nvidia“ duomenų centro pajamų – iš šio šešeto.
Tačiau klientai taip pat gundosi didele, apie 75 proc. siekiančia, šio verslo pelno marža – galutinių „Nvidia“ sistemų pardavimo kaina rinkoje daug kartų viršija kainą, kurią ji moka puslaidininkių gamintojui TSMC už fizinę mikroschemų gamybą. Ekspertai mini didelę pažangą padariusias kompanijas „Amazon“ ir „Google“.
DI rinka sparčiai vystosi: nuo modelių mokymo pereinama prie išmoktų žinių taikymo – proceso, vadinamo inferencija. Tai reiškia, kad DI agentai dabar gali savarankiškai atlikti kompleksines užduotis, pvz., programuoti ištisas programėles. Dėl to keičiasi „Nvidia“ klientų poreikiai, kai kurios kompanijos skundžiasi, kad jos grafikos procesoriai yra per brangūs, sunaudoja per daug energijos ir neatitinka specifinių inferencijos reikalavimų.
Pvz., bendrovės „Anthropic“ DI agentas „Claude Code“ gali programuoti savarankiškai ir sparčiai populiarėja tarp verslo klientų JAV. „Anthropic“ šiuo metu įgyvendina 50 mlrd. dolerių vertės specializuotų duomenų centrų Teksase ir Niujorke plėtros projektą. Siekdama sumažinti priklausomybę nuo „Nvidia“, bendrovė sudarė sutartis ir dėl „Google“ (TPU) bei „Amazon“ („Trainium“) kuriamų specializuotų DI lustų pagrindu veikiančių debesijos pajėgumų. Tad „Nvidia“ gyvybiškai svarbu pasiūlyti energetiškai ir ekonomiškai efektyvesnių sprendimų būtent inferencijos etapui.
Siekdama dominuoti inferencijos procesų rinkoje „Nvidia“ neseniai pagal licencijavimo sutartį perėmė DI lustų startuolio „Groq“ intelektinę nuosavybę kartu su vadovais, įskaitant įkūrėją Jonathaną Rossą. Šis „Nvidia“ žingsnis tapo netiesioginiu pripažinimu, kad tradiciniai grafikos procesoriai turi architektūrinių spragų, kai kalbama apie realaus laiko DI agentų operacijas.
Pavyzdžiui, „Amazon“ generalinis direktorius Andy Jassy neseniai pranešė, kad bendrovės nuosavų lustų metinis pajamų lygis jau perkopė 20 mlrd. JAV dolerių. Panašią sėkmę su savo lustų tiekimu išorinėms kompanijoms (tokioms kaip „Anthropic“) demonstruoja ir „Google“. Svarbiausias klausimas akcijų rinkai lieka vienas: kiek laiko šiems konkurentams prireiks, kad galutinai panaikintų technologinį atotrūkį nuo „Nvidia“?
Viena didžiausių potencialių „Nvidia“ konkurentų problemų – finansiniai ištekliai. Kad šimtus milijardų dolerių galėtų nukreipti būtent į DI infrastruktūrą, „Meta“ ir „Amazon“ atleidžia dešimtis tūkstančius darbuotojų.
Būti dideliu, labai svarbiu ir vertingu – tai rizika, kad net ir menkas akcijų vertės kritimas nutemps visą akcijų rinką žemyn, o investuotojai, kurie iki šiol pelnėsi iš pakilimo, patirs didelių nuostolių.
„Nvidia“ vadovybė ramina investuotojus, pabrėždama, kad ilgalaikį augimą garantuoja ne vadinamasis didysis technologijų šešetas, bet šimtai tūkstančių įmonių ir valstybių, kurios siekia statyti nuosavas „DI gamyklas“. J. Huangas prognozuoja, kad artimiausiais metais prasidės autonominių automobilių, išmaniųjų gamyklų ir humanoidinių robotų bumas, kuriam įmonė jau dabar yra paruošusi specializuotas platformas.
DI rinkos pyragas kol kas yra toks didelis, kad net ir mažesnės jo dalys konkurentams atneša milijardus.
Kinijos dilema
Vienas nežinomas veiksnys – tiek geopolitiniu, tiek ekonominiu požiūriu – išlieka Kinijos rinka. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas tikisi, kad jo šalis taps vis labiau nepriklausoma nuo užsienio šalių pagrindinių technologijų srityje, ypač nuo JAV. Savo ruožtu Vašingtonas naujos kartos DI lustus vertina kaip esminį nacionalinio saugumo pranašumą šioje kovoje dėl technologinės įtakos.
Ši abiejų didžiųjų valstybių įtampa daro milžinišką spaudimą „Nvidia“ finansams. Nors JAV iš pradžių buvo visiškai uždraudusi pažangiausių lustų eksportą į Kiniją, sausį Baltieji rūmai leido Kinijos rinkai tiekti serijos „H200“ procesorius, mainais už savotišką muito mokestį – „Nvidia“ privalėtų sumokėti 25 proc. JAV vyriausybei nuo kiekvieno tokio sandorio. Tačiau Pekinui nurodė Kinijos įmonėms susitelkti tik į vietinės gamybos procesorius (pvz., „Huawei“).
Gegužę J. Huangas paskutinę minutę buvo pakviestas prisijungti prie JAV delegacijos ir lankėsi Pekine, tačiau šis vizitas jokių teisinių proveržių derybose dėl DI technologijų eksporto neatnešė.
Kuo didesni rinkos lūkesčiai, tuo jautresnė akcijų kaina tampa net ir menkiausiems paklausos svyravimams, akcentuoja ekspertai.
Kur plėtros ribos?
Nepaisant visų „Nvidia“ pranašumų, rinkoje lieka esminis klausimas: ar toks astronomiškai aukštas įmonės vertinimas iš tiesų yra tvarus?
Pirmoji skeptikų grupė labiausiai nerimauja dėl itin didelės bendrovės priklausomybės nuo vos kelių pirkėjų. Remiantis „Nvidia“ finansinėmis ataskaitomis, vienas stambus klientas neseniai sudarė 22 proc., o kitas – 14 proc. visų bendrovės pajamų. Vos tik „Microsoft“, „Amazon“, „Google“ ar „Meta“ sulėtintų savo investicijų tempą, padarinius kaip mat pajustų „Nvidia“. Kuo didesni rinkos lūkesčiai, tuo jautresnė akcijų kaina tampa net ir menkiausiems paklausos svyravimams, akcentuoja ekspertai.
Antroji grupė nuogąstauja, kad bijodami pralaimėti DI lenktynes, technologijų gigantai tiesiog masiškai kaupia skaičiavimo galią, kurios nespėja iškart efektyviai panaudoti. Be to, rinkos plėtrą jau dabar lėtina fiziniai ribojimai: elektros energijos trūkumas, vėluojančios naujų duomenų centrų statybos. Tad brangiai nupirktos sistemos kurį laiką turi veikti mažesniu pajėgumu.
Vis dėlto naujausios finansinės ataskaitos atskleidžia ir pavojingą riziką pačiai „Nvidia“. Kaip rašo „Wall Street Journal“, norėdama užsitikrinti reikiamus gamybos pajėgumus kompanija turėjo padidinti savo išankstinius įsipareigojimus pirkti TSMC ir itin spartaus pralaidumo atminties komponentus gaminančių „SK Hynix“, „Samsung Electronics“, „Micron Technology“ produkciją. Suma – rekordiniai 119 mlrd. JAV dolerių. Jei pasaulinė „Nvidia“ produkcijos paklausa staiga kristų, kompanija liktų su milžiniškais finansiniais įsipareigojimais už dar nepagamintus lustus.
Anot Vokietijos verslo dienraščio „Handelsblatt“, kiekvienas, norintis sužinoti, ar potencialus DI burbulas tuoj nesprogs, turėtų akylai sekti ne tik „Nvidia“ ketvirčio ataskaitas, bet ir didžiausių Amerikos ir Europos pramonės korporacijų pranešimus apie realų DI integracijos efektyvumą.
Gerovė be naujų darbo vietų?
DI bumas ir „Nvidia“ finansiniai rodikliai išryškina sunkiai suvokiamą pasaulio ekonomikos disproporciją. Pvz., beveik 700 Vokietijos ir Šveicarijos kompanijų, kurių akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržose, kartu įdarbina apie 10 mln. žmonių. „Nvidia“ komanda – apie 42 tūkst. specialistų.
Tad visą „Nvidia“ vertę išdalijus jos darbuotojams, vienam žmogui tektų net 136 mln. dolerių. Farmacijos bendrovių „Novartis“ ir „Roche“ rodiklis – 3–4 mln. dolerių vienam darbuotojui. Bankų ir draudimo sektoriaus bendrovės, tokios kaip UBS ar „Allianz“, pasiekia tik apie 1 mln. dolerių. Dar mažesni rezultatai tradicinės pramonės įmonėse. Automobilių milžinės „Volkswagen“ vienam darbuotojui – vos 100 tūkst. dolerių. Tai reiškia, kad investuotojų akyse vienas „Nvidia“ darbuotojas yra vertingesnis už 1 tūkst. „Volkswagen“ darbuotojų.
Technologijų įmonės gali generuoti milžinišką rinkos vertę turėdamos santykinai nedaug darbuotojų, nes jų produktai lengvai platinami visame pasaulyje, jiems pagaminti nereikia tokios didelės fizinės gamybos infrastruktūros.
Tačiau technologijų rinkos žvaigždės – „Nvidia“ ir minėtas šešetas, per trejus metus padidino savo pajamas 50 proc., beveik nekintant darbuotojų skaičiui. Naujame konsultacijų bendrovės KPMG tyrime konstatuojama: DI bumas didina BVP, jis nesukuria naujų darbo vietų. KPMG vyriausioji ekonomistė Diane Swonk teigia per ilgus darbo metus nemačiusi tokio skirtumo tarp augimo ir darbo rinkos pokyčių.
Dėl DI ima rastis naujos kartos verslas: vieno žmogaus startuoliai. Jei anksčiau įkūrėjui reikėjo visos komandos, šiandien pakanka specializuotų DI programų ir laikinų laisvai samdomų darbuotojų.
Kapitalą masiškai nukreipiant į DI infrastruktūrą (lustus, serverius, programinę įrangą) sukuriamas unikalus precedentas: ekonomika plečiasi ne dėl to, kad žmonės daugiau uždirba ir vartoja, o dėl to, kad verslas, pasitelkdamas technologijas, radikaliai transformuoja savo efektyvumą. Todėl daugelis darbuotojų laikosi įsikibę savo darbo vietų – JAV darbuotojų kaita nukrito iki žemiausio lygio per daugiau nei dešimt metų. Tai, anot D. Swonk, veda prie mobilumo spąstų: tradiciškai laikoma, kad geriausias būdas pagerinti atlyginimą – keisti darbą.
„JP Morgan“ ekspertai mano, kad per ateinančius penkerius metus užimtumas gali nustoti augęs. Vartotojų pasitikėjimas JAV taip pat šiuo metu yra toks žemas, koks paprastai būna tik recesijos metu.
Federalinio rezervo valdytojas Michaelas Barras vasarį pasidalijo nuogąstavimu, kad DI gali sukelti nedarbo bumą. „Turėtume aiškiai suprasti, kokie skausmingi šie pokyčiai gali būti paveiktiems darbuotojams ir kaip sunku Vyriausybei ir privačiam sektoriui bus valdyti padarinius“, – sakė M. Barras.
Naujausi komentarai