Ši byla taps žiniasklaidos laisvių skaitmeniniame amžiuje ir JAV teisingumo ribų išbandymu.

Po J. Assange'ui nepalankaus sprendimo 48 metų australas galėtų būti nuteistas kalėti 175 metus, jeigu JAV teismas pripažintų jo kaltę dėl visų 17 kaltinimų pagal JAV Šnipinėjimo įstatymą ir vieno kaltinimo įsilaužimu į kompiuterius.

Visi šie kaltinimai susiję su slaptų Valstybės departamento ir Gynybos departamento pranešimų apie JAV kampanijas Afganistane ir Irake paskelbimu 2010 metais svetainėje „WikiLeaks“.

Viename 2007 metų vaizdo įraše matėsi sraigtasparnio „Apache“ ataka, per kurią JAV kariai Bagdade atvirai nušovė du naujienų agentūros „Reuters“ reporterius ir devynis civilius irakiečius.

Nutekinti pranešimai taip pat atskleidė slaptas diplomatų ir vyriausybės agentų priešiškose aplinkose, taip pat vietos gyventojų, kurie bendradarbiaudami su JAV rizikavo savo gyvybe, tapatybes.

Šiuos vardus Vakarų laikraščiai, su kuriais iš pradžių dirbo „WikiLeaks“, iš paskelbtų pranešimų išbraukė. Tačiau susipykęs su jų redaktoriais J. Assange'as šimtus tūkstančių pranešimų paskelbė jų pradine forma.

JAV Teisingumo departamentas pernai gegužę sakė, kad tarp J. Assange'o sukompromituotų „žmogiškųjų išteklių“ yra „vietos afganistaniečių ir irakiečių, žurnalistų, religinių lyderių, žmogaus teisių gynėjų ir politinių disidentų iš represinių režimų“.

J. Assange'o šalininkai teigia, kad jo persekiojimas nuo pat pradžių buvo politinis ir asmeninis.

„Spaudos laisvės labui Julianas Assange'as turi būti ginamas“, – gruodžio mėnesį nurodė Niujorke įsikūręs Komitetas žurnalistams ginti (CPJ).

D. Trumpo įsitraukimas

Dar daugiau intrigos byla įgavo J. Assange'o advokatams pareiškus, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pažadėjo dovanoti jų klientui, jei šis paneigs, kad Rusija nutekino JAV lyderio 2016 metų rinkimų varžovės kampanijos elektroninius laiškus.

„2017 metų rugpjūtį Donaldo Trumpo administracija bandė spausti Julianą Assange'ą pasakyti dalykų, kurie būtų palankūs pačiam prezidentui Trumpui“, – ketvirtadienį pareiškė J. Assange'o advokatų komandos koordinatorius Baltasaras Garzonas (Baltasaras Garsonas).

„Kai Julianas Assange'as atsisakė, jis buvo apkaltintas ir buvo pateiktas jo ekstradicijos prašymas drauge su tarptautiniu arešto orderiu“, – sakė B. Garzonas.

Baltieji rūmai šiuos įtarimus pavadino „dar viena niekada nesibaigiančia apgavyste ir visišku melu“, bet teisėjas sutriko įtraukti juos į bylą.

Atskirai J. Assange'as yra įtariamas išžaginimu ir lytine prievarta per jo 2010 metų apsilankymą Švedijoje.

Jis viską neigė ir tą bylą vadino teisiniu pretekstu Švedijai išduoti jį Jungtinėms Valstijoms.

J. Assange'as buvo sutikęs, kad tyrėjai dėl šių kaltinimų jį apklaustų Londone, bet švedų prokurorai tokios galimybės atsisakė.

Tarptautinis bėglys

Tuo metu Jungtinės Karalystės teismas 2011 metų vasarį nusprendė, kad J. Assange'as galėtų būti išduotas Švedijai, kur stotų prieš teismą.

Tačiau J. Assange'as pasiprašė politinio prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, jį gavo ir tapo tarptautiniu bėgliu, 2012 metais pažeidęs paleidimo už užstatą Britanijoje sąlygas.

Vis dėlto jo kampanija tęsėsi. J. Assange'as 2012-aisiais sudarė sutartį su Rusijos valstybiniu transliuotoju RT ir ėmė transliuoti per „Skype“ imtus interviu su tokiomis antivakarietiškomis figūromis kaip „Hizbollah“ lyderis Hassanas Nasrallah (Hasanas Nasrala). Tai dar labiau supykdė Vašingtoną.

Ekvadore politinėms nuotaikoms pakrypus JAV palankesne linkme, J. Assange'as neteko malonės ir 2018 metais ėmė prarasti savo privilegijas ambasadoje.

Paskutinės apsaugos priemonės buvo panaikintos pernai balandį ir J. Assange'as, besimuistantis ir šaukiantis, buvo išvilktas iš ambasados. Jis buvo uždarytas griežto režimo kalėjime netoli Londono Vulidžo Karūnos teismo, kur jo ekstradicijos byla bus svarstoma dviem etapais šią savaitę ir gegužės mėnesį.

Viešasis interesas

Kaltinimai lytiniais nusikaltimais jau yra panaikinti suėjus senaties terminui ir švedų tyrėjams negalint apklausti J. Assange'o dėl įtarimų, kuriuos pagrindinis kaltintojas lapkričio mėnesį pavadino „įtikimais“.

Tačiau teismas svarstys, ar JAV Teisingumo departamento „aprašytas elgesys prilygsta ekstradicijos vertam nusikaltimui“.

Britanijos prokuratūra sako, kad teismas taip pat turi pasverti, ar „ekstradicija būtų neproporcinga ir nesuderinama su... asmens žmogaus teisėmis“.

Gynyba teigia, kad taip ir būtų, o kai kurie JAV teisės ekspertai mano, kad J. Assange'as turi argumentų.

„Šnipinėjimo akto vartojimo istorija per šimtmetį nuo to laiko, kai Kongresas jį priėmė, yra labai permaininga“, – naujienų agentūrai AFP sakė Ričmondo universiteto teisės profesorius Carlas Tobiasas (Karlas Tobajesas).

Pasak jo, daug kas galvoja, kad „ekstradicija ir JAV baudžiamasis persekiojimas padarytų neigiamą poveikį spaudos pastangoms atskleisti viešajam interesui svarbią vyriausybės informaciją“.