„Jei per šio vakaro balsavimą jam nebus pritarta, jei susitarimui nebus pritarta, galime netekti „Brexit“, – pareiškė premjerė Bendruomenių Rūmuose.

A. Merkel: pasiūlymas dėl „Brexit“ – „aiškus ir plataus užmojo“

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pareiškė, kad naujausias Europos Sąjungos pasiūlymas dėl „Brexit“ yra „aiškus ir plataus užmojo“.

Tai ji pareiškė likus kelioms valandoms iki britų parlamento balsavimo dėl „Brexit“ susitarimo su Briuseliu.

„Šiandien yra svarbi diena, – kalbėjo A. Merkel. – Manau, kad 27 valstybės narės... pateikė aiškių ir plataus užmojo pasiūlymų, kuriuose atsižvelgiama į Didžiosios Britanijos susirūpinimą.“

Ragina parlamentą atmesti susitarimą

Grupė „Brexit“ remiančių britų parlamentarų, kurių kolegos paprašė išstudijuoti Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos „skyrybų“ susitarimo pakeitimus, rekomendavo parlamentui per antradienio balsavimą jį atmesti.

„Atsižvelgdami į savo ir kitų teisinę analizę nerekomenduojame šiandien priimti vyriausybės pasiūlymo“, – grupės vardu pareiškė konservatorių parlamentaras Billas Cashas (Bilas Kešas).

Šioje grupėje yra vienas teisininkas, šeši konservatorių parlamentarai ir Šiaurės Airijos Demokratinės junionistų partijos (DUP) pirmininko pavaduotojas Nigelas Doddsas (Naidželas Dodsas).

Be 10 DUP parlamentarų paramos „Brexit“ susitarimas tikriausiai nebus priimtas per Bendruomenių Rūmų balsavimą antradienį vakare.

Generalinis atornėjus Geoffrey Coxas (Džefris Koksas) parlamentarams pasakė, kad paskutinę minutę sudaryti susitarimai „mažina riziką“, jog Britanija „neribotą laiką ir ne savo noru“ turės laikytis vadinamosios apsidraudžiamosios priemonės, turinčios užtikrinti, kad po „Brexit“ siena tarp Airijos Respublikos ir JK Šiaurės Airijos provincijos išliktų atvira.

Vis dėlto „lieka nepakitusi teisinė rizika“, kad Britanija neturės teisinių priemonių atsisakyti šios priemonės be ES pritarimo, ir gali įstrigti, jei derybos su ES dėl alternatyvos paprasčiausiai žlugtų.

N. Doddsas parlamentarams pareiškė: „Pagal tai, ką šiandien sako generalinis atornėjus, (...) faktas tas, kad Šiaurės Airija ir likusi JK dalis galėtų įstrigti.“

Laukia lemiamas balsavimas

Britų parlamentarai antradienį turi nuspręsti, ar paremti ministrės pirmininkės Th. May „Brexit“ susitarimą, ir šis balsavimas gali sudaryti sąlygas Didžiajai Britanijai kovo 29 dieną išstoti iš Europos Sąjungos.

Artėjant numatytai išstojimo datai – praėjus beveik trejiems metams po referendumo, kai britai pasirinko išstojimą – Th. May pirmadienį vakare nuvykusi į Strasbūrą paskutinę minutę išpešė iš ES sutarties pakeitimų.

Antradienį jos sąjungininkai svarsto, ar šių pakeitimų pakanka, kad jie balsuotų už sutartį.

Tarp šių parlamentarų yra „Brexit“ šalininkų ministrės pirmininkės Konservatorių partijoje ir jos sąjungininkėje Šiaurės Airijos Demokratinėje junionistų partijoje (DUP), kurie sausio mėnesį susitarimą atmetė.

Jų parama bus esminė sprendžiant, ar susitarimas išliks, iki numatytų Britanijos ir ES „skyrybų“ likus vos 17 dienų. Britanija Europos Sąjungai priklausė 46 metus.

Vis dėlto optimizmą gerokai atšaldė generalinio atornėjaus Geoffrey Coxo (Džefrio Kokso) patikslinta teisinė nuomonė dėl pagrindinio „Brexit“ šalininkų susirūpinimą keliančio dalyko: ar su naujais pirmadienio susitarimais Britanija vis tiek prieš savo norą gali likti neribotą laiką įstrigusi muitų sąjungoje su ES.

G. Coxas, kad paskutinę minutę sudaryti susitarimai „mažina riziką“, jog Britanija „neribotą laiką ir ne savo noru“ turės laikytis vadinamosios apsidraudžiamosios priemonės, turinčios užtikrinti, kad po „Brexit“ siena tarp Airijos Respublikos ir JK Šiaurės Airijos provincijos išliktų atvira.

Vis dėlto „lieka nepakitusi teisinė rizika“, kad Britanija neturės teisinių priemonių atsisakyti šios priemonės be ES pritarimo.

„Tai laikas, kai visi turime apsispręsti“, – BBC radijui sakė aplinkos sekretorius Michaelas Gove'as (Maiklas Gouvas), vienas iš kelių ministrų kabinete likusių „Brexit“ šalininkų.

„Jei šįvakar nepaimsime prizo, rizikuojame pamatyti atskiestą, švelnesnį ar ne tokį priimtiną „Brexit“ susitarimą“, – sakė jis.

Balsavimas žemuosiuose Bendruomenių Rūmuose numatomas nuo 19 valandą (21 val. Lietuvos laiku).

Backstop klausimas

Th. May pirmadienį vakare nuskubėjo į Strasbūrą paskutinės minutės derybų su ES lyderiais ir bandė gelbėti abiejų šalių pasiektą „Brexit“ susitarimą.

Šalys paskelbė apie trijų dalių teisiškai įpareigojamų pakeitimų paketą, kuriuo siekiama išspręsti nesutarimus dėl britų įstatymų leidėjų labiausiai kritikuojamos apsidraudžiamosios priemonės (angl. backstop).

„Apsidraudžiamoji priemonė“ buvo tarp svarbiausių priežasčių, dėl kurių britų parlamentarai sausio mėnesį atmetė „Brexit“ susitarimą.

„Dabar laikas susivienyti, paremti šią pagerintą „Brexit“ sutartį ir įvykdyti Britanijos žmonių nurodymą“, – sakė Th. May.

„Pasirinkimas aiškus: arba ši sutartis, arba „Brexit“ apskritai gali neįvykti. Veskime JK išstojimą prie tvarkingos pabaigos“, – žurnalistams sakė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris).

Tačiau vėlai pirmadienį pagrindinė Britanijos opozicinė Leiboristų partija paskelbė, kad balsuos prieš susitarimą.

„Susitarimas su Europos Komisija neapima nieko panašaus į pokyčius, kuriuos Theresa May žadėjo parlamentui“, – pareiškė leiboristų lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas).

Leiboristams atsisakant paremti susitarimą, dar svarbesnis tampa Konservatorių partijos „maištininkų“ ir DUP atsakas.

Dar vienas pralaimėjimas antradienį nulemtų papildomus balsavimus dėl tolesnių veiksmų.

Jei susitarimas bus atmestas, trečiadienį parlamentarai balsuos dėl to, ar Britanija turėtų paprasčiausiai išstoti kovo 29 dieną išvis be jokios sutarties.

Toks scenarijus yra susijęs su ekonominiais pavojais ir jį remia tik išstojimo šalininkų branduolys.

Jei parlamentarai balsuos prieš išstojimą be sutarties, tuomet ketvirtadienį bus surengtas balsavimas dėl prašymo Briuseliui atidėti „Brexit“.

Atidėjimui turėtų pritarti visos kitos 27 ES narės, kurios taip pat spręs, kokiam laikui turėtų būti atidėtas „Brexit“. Jų viršūnių susitikimas Briuselyje vyks kovo 21–22 dienomis.

Bet koks atidėjimas gali būti tik trumpalaikis.

J.-C. Junckeris pirmadienį sakė, kad atidėjimas po Europos Parlamento rinkimų, kurie įvyks gegužės pabaigoje, reikštų, kad Britanijai reiktų dalyvauti šiuose rinkimuose.

Naujas „Brexit“ planas nepakeitė priemonės dėl Airijos rizikos

Rizika, kad Didžioji Britanijs išliks teisiškai susaistyta su Europos Sąjungos prekybos taisyklėmis net ir išstojusi iš bloko, „išlieka nepakitusi“, antradienį pareiškė Jungtinės Karalystės vyriausybės vyriausiasis teisinis patarėjas.

Generalinis atornėjus Geoffrey Coxas (Džefris Koksas) pažymėjo, kad paskutinę minutę sudaryti susitarimai „mažina riziką“, kad Britanija „neribotą laiką ir ne savo noru“ turės laikytis vadinamosios apsidraudžiamosios priemonės, turinčios užtikrinti, kad po „Brexit“ siena tarp Airijos Respublikos ir JK Šiaurės Airijos provincijos išliktų atvira.

Vis dėlto „lieka nepakitusi teisinė rizika“, kad Britanija neturės teisinių priemonių atsisakyti šios priemonės be ES pritarimo.