Visos Europos dėmesys vakar buvo nukreiptas į Čekiją. ES pirmininkaujančios valstybės Senatas balsavo dėl Lisabonos sutarties.

Optimizmo netrūko dar iki balsavimo. Analitikai buvo įsitikinę, jog Čekijos aukštieji parlamento rūmai pritars sutarčiai, kuria siekiama užtikrinti efektyvesnį 27 narių Bendrijos funkcionavimą. Tačiau didžiosios ES šalys vis dėlto padidino spaudimą Čekijai. Vokiečiai ir prancūzai įspėjo, kad neratifikavus šio svarbias reformas numatančio dokumento nebus galima tęsti ES plėtros.

Lisabonos sutartį, numatančią įsteigti naują ES prezidento pareigybę ir sumažinti klausimų, kurių sprendimus galėtų vetuoti valstybės narės, skaičių, Čekijos žemieji parlamento rūmai ratifikavo vasarį. Kad dokumentas būtų priimtas, už jį trečiadienį turėjo balsuoti trys penktadaliai Senato narių. Iš viso Senate yra 81 deputatas. Sutartį savo parašu dar turės patvirtinti Čekijos prezidentas euroskeptikas Václavas Klausas. Prezidentas iki šiol viešai nėra pareiškęs, ar atmes šį dokumentą, jei jam pritars parlamentas.

Balsavimas dėl Lisabonos sutarties vos nežlugo pernai. Patvirtinti ją atsisakė Airijos rinkėjai. Šių metų pabaigoje dėl šio klausimo vėl bus rengiamas referendumas.

Lisabonos sutartį, turinčią pakeisti ES Konstitucijos projektą, kurį prieš ketverius metus atmetė prancūzai ir olandai, taip pat dar turi oficialiai ratifikuoti Vokietija ir Lenkija.

Skeptiškai vertinančių ES ateitį įvairiose šalyse kasmet daugėja. Naujausio tyrimo duomenimis, kad būtų likviduota ES, norėtų kas dešimtas vokietis. Daugiau kaip trečdalis Vokietijos gyventojų (34 proc.) norėtų, jog ES vėl taptų tik ekonomine bendrija. Už tai, kad ES liktų tokia, kokia yra dabar, pasisakė 32 proc. apklaustųjų. Tik 18 proc. norėtų, kad ES toliau būtų plėtojama iki Europos federacinės valstybės. Tolesnę Europos integraciją daugiausia remia jauni vokiečiai.