Pirmame plačiame interviu po to, kai jis buvo partijos išrinktas kandidatu užimti Baltuosius rūmus, milijardierius politikos naujokas dėstė savo požiūrį apie įvairius užsienio politikos, tarptautinės prekybos ir nacionalinio saugumo aspektus.

D. Trumpas sakė televizijai NBC, kad laimėjęs visuotinius rinkimus lapkritį, žmonės, atvykstantys iš Prancūzijos ir kitų šalių, neseniai sukrėstų teroro išpuolių, būtų „itin kruopščiai“ tikrinami imigracijos tarnybų, siekiant išvengti atakų Jungtinėse Valstijose.

Anksčiau raginęs uždrausti į Jungtines Valstijas atvykti musulmonams, D. Trumpas neseniai pakeitė melodiją, sakydamas, kad reikėtų įšaldyti atvykėlių srautus iš šalių, „sukompromituotų terorizmo“.

„Turime problemų Vokietijoje, turime problemų Prancūzijoje“, – aiškino jis, argumentuodamas, kad Prancūzija buvo „visiškai“ sukompromituota mirtinų islamistų atakų Nicoje ir Paryžiuje.

„Ir žinot kodėl? Tai jų pačių kaltė. Nes jie leido žmonėms (migrantams) atvykti į jų teritoriją“, – teigė kandidatas.

Paklaustas, ar jo pasiūlymas drastiškai sumažintų į Jungtines Valstijas įleidžiamų žmonių skaičių, D. Trumpas atsakė: „Galbūt pasieksime tokią padėtį.“

„Turime būti protingi ir turime būti budrūs bei stiprūs“, – pabrėžė jis.

„PPO – nelaimė“

D. Trumpas reiškė abejones ne vien dėl laisvo judėjimo tarp Europos ir Amerikos, bet iškėlė mintį, kad Senasis žemynas yra JAV ekonominis varžovas, kurį reikia įveikti bet kokia kaina.

Paklaustas, ar Britanijos apsisprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos ir didesnis Europos susiskaldymas yra naudinga Amerikai, D. Trumpas atsakė aptakiai.

„Ne, ne – bet mes leidžiame daug pinigų Europoje, – sakė jis. – Neužmirškite, dėl kokios priežasties Europa pirmiausiai susivienijo – kad įveiktų Jungtines Valstijas pinigų daryme. Kitaip tariant, prekyboje.“

„Pažvelkit į „Airbus“, – pridūrė milijardierius. – Jie susitelkė kartu; visos tos šalys susivienijo, kad galėtų įveikti Jungtines Valstijas, aišku?“

D. Trumpas, kuris jau anksčiau grasino iš naujo derėtis arba pasitraukti iš Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties (NAFTA), žengė dar toliau ir iškėlė mintį, kad jam vadovaujant Jungtinės Valstijos galėtų pasitraukti iš Pasaulio prekybos organizacijos.

Šiame interviu jis sakė, kad įvestų drakoniškus iki 30 proc. importo mokesčius bendrovėms, perkėlusioms savo gamybą į užsienį, kaip pavyzdį pateikdamas NAFTA partnerę Meksiką.

Kai NBC laidos vedėjas Chuckas Toddas (Čakas Todas) pastebėjo, jog tokie planai kirstųsi su PPO taisyklėmis, D. Trumpas atsakė: „Nesvarbu. Mes derėtumės iš naujo arba pasitrauktume. Tos prekybos sutartys yra nelaimė, Chuckai. Pasaulio prekybos organizacija yra nelaimė.“

Paklaustas, ar jam nekyla nerimas, kad tokia veiksmai gali supurtyti pasaulio ekonomiką, kaip nutiko Britanijai apsisprendus pasitraukti iš Europos Sąjungos, D.Trumpas nebuvo linkęs to sureikšminti.

„Aš vienintelis sakiau, kad „Brexit“ įvyks, – pabrėžė milijardierius. – Kas dėl to nutiko? Akcijų rinka dabar aukštesnė negu prieš tam įvykstant.“

„Mumis naudojamasi“

D. Trumpas pakartojo neseniai išsakytus perspėjimus, kad jam vadovaujant JAV gali nesilaikyti dėl NATO narių kolektyvinės gynybos, jeigu jis nutartų, kad tų šalių finansinis indėlis nepakankamas.

Reaguodamas į tuos pareiškimus, prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) įsikišo, savo interviu televizijai CBS keldamas klausimą dėl D.Trumpo tinkamumo užimti JAV vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado postą.

„Bet kas, atkreipęs dėmesį, žino, kad yra didelis skirtumas tarp raginimo mūsų sąjungininkėms Europoje didinti savo išlaidas gynybai, ypač kai Rusija tampa agresyvesnė, ir pasakymo joms: „Žinote ką? Mes galime nesilaikyti centrinio principo visų svarbiausiame aljanse per pasaulio istoriją“, – sakė B. Obama.

Kai Ch. Toddas spaudė atsakyti apie JAV įsipareigojimus NATO, D.Trumpas neatlyžo, kartodamas, kad reikalautų sąjungininkų sąžiningai prisidėti prie išlaidų gynybai, kurių pagrindinė našta dešimtmečius tekdavo Jungtinėms Valstijoms.

„Tarkime, kad šalis užpuolama. Ji nemokėjo. Visi sako: „Bet juk mes turime sutartį“, – kalbėjo D.Trumpas. – Jeigu jie nemoka, Chuckai, padėtis nėra kaip prieš 40 metų. Ji nėra kaip prieš 50 metų. Ji nėra kaip 30 metų. Mes dabar esame kitokia šalis.“

„Esama NATO šalių, kurios mumis naudojasi. Kai aš (tapčiau prezidentu), manau, jos turėtų susimokėti“, – sakė jis.

D. Trumpas pabrėžė, kad reikalavimai peržiūrėti gynybos išlaidas būtų taikomi ne vien NATO sąjungininkėms.

„Esama šalių, kurios nemoka, ir tai taikytina ne vien NATO, nes mes rūpinamės Japonija. Mes rūpinamės Vokietija, Pietų Korėja ir Saudo Arabija – ir visur patiriam nuostolių, – pabrėžė jis. – Mes nebegalime būti kvaila šalis.“