Tačiau po ilgų mėnesių nuostolių ir neapibrėžtumo, kurį išprovokavo D. Trumpo pradėtas prekybos karas, daugelis žemės ūkio sektoriaus atstovų sako, jog švęsti galės tik po to, kai gaus išsamesnės informacijos.

Paskelbęs, jog du didžiausi pasaulio ūkiai pasiekė principinį prekybos susitarimą, JAV prezidentas kiek vėliau tviteryje juokais pasiūlė ūkininkams „pradėti galvoti apie didesnių traktorių pirkimą“.

Tačiau didžiausia JAV žemės ūkio federacija („Farm Bureau“) naujienų agentūrai AFP pirmadienį pareiškė, jog laukia konkretesnės informacijos apie preliminarų susitarimą su Kinija, kuris tebėra derinamas derybininkų.

O Nacionalinės ūkininkų sąjungos (NFU) prezidentas Rogeris Johnsonas (Rodžeris Džonsonas) pareiškė: „Nors mes džiaugiamės, jog įtampa šiame, regis, nesibaigsiančiame prekybos kare mažėja, yra neaišku, kokia bus nauda Amerikos šeimų ūkių ūkininkams ir fermeriams“.

„Per kiek laiko bus išleisti tie žemės ūkio produktų pirkimui numatyti 50 mlrd. JAV dolerių – suma, kuri dukart viršija mūsų didžiausią metinį žemės ūkio produktų eksportą į Kiniją?“ – pažymėjo jis penktadienį paskelbtame pranešime.

2012 ir 2013 metais, kai JAV žemės ūkio produktų eksportas į Kiniją buvo pasiekęs aukščiausią lygį ir kai šių produktų kainos JAV dėl sausros buvo pakilusios į rekordines aukštumas, šių prekių eksportas į Kiniją neviršijo 26 mlrd. JAV dolerių.

2017 metais Kinijos žemės ūkio produktų importas iš JAV sumažėjo iki 19,5 mlrd. JAV dolerių, o pernai, kai Pekinas dėl JAV nustatytų importo muitų ėmėsi atsakomųjų priemonių, krito iki kiek daugiau nei 9 mlrd. JAV dolerių.

Senkanti kantrybė

„Nuo pat prekybos karo pradžios ūkininkams buvo žadėta, kad už jų kantrybę bus atsilyginta, – pareiškė Brianas Kuehlas (Brajenas Kiulas), vienas iš ne pelno organizacijos „Farmers for Free Trade“ vadovų. – To, ką jie žadėjo, iki šiol nėra.“

D. Trumpo administracija JAV ūkininkams yra skyrusi 28 mlrd. JAV dolerių finansinę pagalbą, kad sumažintų Kinijos importo muitų daromą poveikį, tačiau prekybos susitarime neminima, jog Kinija panaikins šiuo metu galiojančius muitus.

„Viskonsino, Minesotos, Teksaso ir kitų valstijų ūkininkams ir toliau teks susidurti su dviženkliais muitais vienoje didžiausių Amerikos eksporto rinkų“, – pareiškė B. Kuehlas.

Optimizmu netrykšta ir prekiautojai Čikagos prekių biržoje.

Sojų kainos pirmadienį ūgtelėjo vos 0,5 proc., nors Amerikos sojų gamintojai turėtų vieni pirmųjų sulaukti daugiau Kinijos užsakymų.

Kinijos sojų importas iš Jungtinių Valstijų 2017 metais sudarė 12 mlrd. JAV dolerių ir Azijos milžinė įsigijo 57 proc. visų JAV tais metais eksportuotų sojų.

Tačiau 2018 metais amerikietiškų sojų importas krito iki 3 mlrd. JAV dolerių ir tai visų pirma lėmė naujieji JAV muitai.

„Santūri rinkos reakcija rodo skepticizmą dėl susitarimo...“, – pažymėjo žemės ūkio sektoriaus konsultacijų bendrovės „Doane Advisory Services“ vyriausiasis ekonomistas Billas Nelsonas (Bilas Nelsonas).

Jo teigimu, „pirkėjų paklausa dar 20 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms negali staiga atsirasti iš niekur“.