„Su JAV buvo elgiamasi labai nesąžiningai. Mes apmokėdavome 70–90 proc. NATO biudžeto. Taip nesąžininga. Ypač Vokietijos atvejis. Jie moka (NATO) kiek daugiau negu vieną procentą, bet moka didžiulius pinigus Rusijai. Iš mūsų tikimasi, kad ginsime šias šalis nuo Rusijos, bet jie moka Rusijai milijardų milijardus dolerių energetikos srityje. Tokia padėtis negera“, – sakė D. Trumpas per bendrą spaudos konferenciją su Vašingtone apsilankiusiu Italijos premjeru Giuseppe Conte (Džuzepe Konte).

„Jeigu paklaustumėte NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, jis tikriausiai pasakytų esąs didelis Trumpo gerbėjas. Jis sakė: „Mums nepavykdavo surinkti pinigų (Aljanso finansavimui), kol atėjo Donaldas Trumpas“, – pridūrė JAV prezidentas.

Praeitą savaitę JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas energetikos reikalams Francis Fannonas (Frensis Fenonas) sakė, kad per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiesto Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projektas „Nord Stream 2“ gali tapti stipriu Rusijos politinio spaudimo Europai instrumentu.

„Nord Stream 2“ žlugdo pastangas sukurti kolektyvinį energetinį saugumą, kelia pavojų kiekvienai šaliai atskirai. „Nord Stream 2“ sustiprins Rusijos galimybes naudoti energijos išteklius kaip politinio spaudimo priemonę“, – jis sakė žurnalistams.

„Rusija gali ir turi likti dujų tiekėja Europai, bet neturėtų dominuoti rinkoje, kad galėtų pasiekti savo politinius tikslus“, – pabrėžė JAV administracijos atstovas.

Jo žodžiais, Jungtinės Valstijos pasisako už energijos išteklių tiekėjų diversifikavimą, taip stiprinant energetinį saugumą, skatina tokia nuostata vadovautis sąjungininkus Europoje.

„JAV ir toliau diplomatinėmis priemonėmis plėtos energetinio saugumo stiprinimo, įvairinant energijos išteklių šaltinius bei jų tiekimo kelius, idėją“, – sakė F. Fannonas.

JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas pridūrė, jog Vašingtonas „nekantriai laukia Europos Komisijos direktyvos dėl dujų priėmimo“.

Pagal Rusijos vyriausybės valdomo koncerno „Gazprom“, jau kontroliuojančio trečdalį Europos dujų rinkos, peršamą projektą „Nord Stream 2“, šio vamzdyno realus metinis pralaidumas iki 2019-ųjų pabaigos būtų padidintas dukart iki 120 mlrd. kubinių metrų.

Ginčytinos naudos projektui bene aktyviausiai priešinasi Lietuva, Lenkija ir Ukraina, jį laikančios jį ne komerciniu, o politiniu, kuriuo siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą.

Tuo tarpu Vokietija, besilaikanti nuomonės, jog „Nord Stream 2“ yra tik komercinis projektas, jau suteikė visus būtinus leidimus vamzdyną tiesti savo teritorijoje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje.

Prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) anksčiau buvo pareiškęs, jog Vokietija dėl „netinkamo“ dujų susitarimo su Maskva tapo „Rusijos įkaite“.

Šio projekto vystymo bendrovė, kurio vienintelis akcininkas yra „Gazprom“, leidimus jau gavo ir iš atitinkamų Švedijos bei Suomijos valdžios institucijų. To vis dar nepadarė ketvirtoji iš šio projekto įgyvendinimui svarbių šalių – Danija. Jos parlamentas pernai lapkritį priėmė įstatymą, kuriuo vyriausybei suteikta teisė šalies teritoriniuose vandenyse uždrausti grėsmę nacionaliniam saugumui keliančius tarptautinius projektus. Prie tokių projektų priskirtas „Nord Stream 2“.