– Jei niekas nepasikeis, D. Trumpas gali lengvai laimėti rinkikų kolegijos balsus. Pirmą kartą nuo 2004 metų respublikonai turės daugumą visose valstijose. Jie užsitikrino Senato valdymą, laimėjo bent dvi vietas ir galės patvirtinti kandidatus į Aukščiausiąjį Teismą, į ministrus, kabinetą ir t. t. Be to, yra tikėtina, kad jie išlaikys daugumą atstovų Rūmuose. Kitaip sakant, valdžios svertai būtų jų rankose ir jie galės pirmuosius dvejus metus daryti, ką nori.

– Ar tokie rezultatai jus nustebino – kad viskas priklauso respublikonams?

– Taip, labai nustebino, bet nustebino ne tik mane, bet ir visus apžvalgininkus bei kitus. Šie rinkimai buvo vieni labiausiai stebimų per istoriją. Apklausos buvo nuolat vykdomos, smulkiai analizuojamos. Visi tikėjosi, kad rinkimai bus labai apylygiai. Prieš kelias dienas kai kurie spėjo, kad Kamala Harris gali prasiveržti į priekį, bet tai neįvyko. Man tai primena Lietuvos rinkimus 1992 metais, kai visi manė, kad Sąjūdis laimės, o laimėjo buvę komunistai – visiškai netikėtai. Panaši situacija ir čia. Vos vienas žmogus iš dešimties, dvidešimties ar net trisdešimties būtų pasakęs, kad respublikonai laimės viską.

– Dabar, po rinkimų, tikriausiai prasidės analizė, kas pakišo koją demokratams. Gal jau turite atsakymą?

– Turiu keletą minčių. Pirmiausia, žmonės vis dar nepatenkinti savo gyvenimo kokybe. Nors Amerikos ekonomika klesti, daugeliui atrodo, kad kainos kyla ir gyvenimas brangsta. Jie tą gerai prisimena, bet užmiršta, kad atlyginimai taip pat padidėjo. Kitaip tariant, jie mano, kad dabar gyvena blogiau nei prieš ketverius metus. Kita svarbi problema – nesprendžiama nelegalių migrantų krizė. Demokratų klaidinga retorika, kad čia nėra jokios krizės, neįtikino rinkėjų. Respublikonai gal perdėjo, kas yra, bet vis dėlto jie teisingai apie tai kalbėjo. Manau, kad kitas svarbus dalykas yra tai, jog K. Harris buvo labai silpna kandidatė. Ji nepakankamai atsiskyrė nuo Joe Bideno, kai jos buvo klausiama, ką daryti, ji nesakydavo aiškiai. Net tokie laikraščiai, kaip „New York Times“ ar „The Economist“, kurie ją palaikė, faktiškai tik sakė, jog svarbu, kad D. Trumpas nebūtų išrinktas ir ji yra vienintelė alternatyva. Mažai kuris didžiųjų laikraščių apie ją galėjo ką nors labai teigiamai pasakyti. K. Harris 2019 metais kandidatavo į demokratų prezidentus, bet jai nesisekė taip stipriai, kad tais pačiais metais pasitraukė. Ji vėl pasirodė kaip silpna kandidatė ir žmonės tai pastebėjo. Dar vienas dalykas – tai tik spėlionė, bet paskutinėmis dienomis daug buvo kalbama apie tai, kad D. Trumpas yra fašistas ar nacis. Kai kurie aukšto rango generolai netgi teigė, kad jis ruošiasi diktatūrai. Tačiau daugelis žmonių prisimena, kad, būdamas prezidentu ketverius metus, D. Trumpas nebuvo diktatorius. Jis galbūt nebuvo labai geras ar pakantus, bet rimtos grėsmės demokratijai nebuvo, kol jis nepradėjo bandyti pakeisti rinkimų rezultatų ir kai įvyko sausio 6 d. Kongreso rūmų puolimas. Tie grasinimai apie pavojų galėjo daug kam neatrodyti įtikinami ir netgi sustiprino D. Trumpo naratyvą, kad elitas klaidingai skleidžia melagienas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Dar vienas įdomus dalykas yra tai, kad buvo tikimasi, jog K. Harris sugebės suburti moteris, lotynų amerikiečius ir afroamerikiečius. Tačiau apklausos parodė, kad nemaža dalis lotynų amerikiečių ir juodaodžių pasuko D. Trumpo pusėn. Kas čia nutiko?

– Tas jau prieš kokius dvejus metus pradėjo ryškėti. Manau, kad automatiška ištikimybė demokratams, kurią turėjo lotynų amerikiečiai ir juodaodžiai, keičiasi. Jie mato, kad jų gyvenimas nepagerėjo tiek, kiek jie norėtų, ir klausia savęs, kodėl turėtų automatiškai palaikyti demokratus – gal verta pabandyti ką nors kita. Vis dažniau žmonės kelia klausimus apie savo gyvenimo kokybę ir nors objektyviai jų padėtis galbūt yra pagerėjusi, daugelis vis tiek mano, kad gyvena blogiau. Jie užmiršta atlyginimų kilimą, tačiau prisimena kainų augimą, kuris ypač skaudžiai paveikia juodaodžius ir lotynų amerikiečius. Jie ekonomiškai jaučia šiuos sunkumus labiau.

Šie rinkimai buvo vieni labiausiai stebimų per istoriją.

– D. Trumpo lauka teismai ir svarstoma, koks bus verdiktas. Tarkime, visiškai hipotetinėje situacijoje, jei D. Trumpas būtų siunčiamas už grotų, kaip viskas atrodytų Amerikoje? Ar JAV sistema žino, kaip elgtis tokiu atveju ar tiesiog nieko nebūtų?

– Manau, kad teismo nuosprendis turėtų būti paskelbtas šį mėnesį. Tačiau ekspertai sako, kad joks teisėjas negalėtų siųsti būsimą prezidentą į kalėjimą. Jei jis būtų nubaustas, greičiausiai tai būtų lygtinė bausmė, o ne kalėjimas. Idėja, kad prezidentas galėtų būti įkalintas, neįmanoma, nes sausio 20 d. jis būtų inauguruotas ir galėtų pats save išlaisvinti. Toks sprendimas tik sustiprintų pasakojimą, kad D. Trumpas yra persekiojamas ir parodytų, kad demokratai bei valdžios elitas yra pasiryžę imtis kraštutinių priemonių, kad tik jis negalėtų užimti savo posto. Manau, kad D. Trumpo nuteisimas kalėti būtų didelė klaida – tai tik dar labiau padidintų nesantaiką. Nors pagrindinis nesantaikos šaltinis iki šiol buvo pats D. Trumpas.