Ar galėtų Korėjos susivienyti? Kokiu pagrindu ir kada? Ar toks scenarijus įmanomas? Ar kada Pietų ir Šiaurės Korėjų naujieji lyderiai paspaus vienas kitam ranką? Korėjos pusiasalyje nieko negali nuspėti. Tad pietiečiai sakosi besirengiantys bet kam.

Prezidentės užuominos

Seule šį mėnesį virė karštos diskusijos. Ar reikia siekti susivienijimo su šiaurine kaimyne? Park Geun-hye, Pietų Korėjos prezidentė, pareiškė, jog šis klausimas negali būti užmirštas.
Kodėl prezidentė jį iškėlė? Ir kodėl būtent tuo metu, kai kaimynėje Šiaurės Korėjoje dedasi gan kraupūs dalykai – jaunasis komunistinės valstybės lyderis Kim Jong-unas, atrodo, bando kuo nuožmiau įtvirtinti savo įtaką?

O jei jis bando įtvirtinti įtaką, atiduoti valdžios svertų mažų mažiausiai neketina. Tai kam kelti susivienijimo klausimą?

To šalies vadovės retoriškai klausė ne tik Pietų Korėjos politinis elitas. To klausė ir žiniasklaida, o Pietų Korėjos gyventojai veikiausiai buvo suglumę.

Juk apklausos rodo, kad vis mažiau jų nori turėti ką bendro su šiaurine kaimyne. Tačiau kodėl politikų nuomonė kitokia?

Visuomenės nuomonė

Nėra vietos pasaulyje, kuri būtų labiau militarizuota už abiejų Korėjų sieną. Gausybė apžvalgos bokštų, spygliuotos vielos, minos, kariai... Santykiai tarp dviejų valstybių, švelniai tariant, – prasti.

Tačiau Park Geun-hye per vieną konferenciją Niujorke pareiškė, kad Korėjų susivienijimas būtų paspirtis ekonomikai.

Sunku būtų ginčytis. Naujų rinkų, o ypač Pietų Korėjos pramonei, reikėtų. Šiaurės Korėja – kaip nearta žemė. Maža to, milijonai naujų darbininkų, vartotojų... Tačiau jų integracija kainuotų.

Dar viena problema – į susivienijimą abi šalys žiūri kiek skirtingai. Pietų Korėja mano, kad absorbuotų Šiaurės Korėją, kaip Vakarų Vokietija prisijungė Rytų Vokietiją, o Pchenjanas vargu ar norėtų to.

Juk tokiu atveju žlugtų visa Kim Jong-uno senelio ir tėvo kurta sistema, kad ir kokia ji yra.

Trečia problema, kurią kelia sociologai, – daugelis abiejų šalių gyventojų jau nepamena bendros valstybės. Jiems susivienijimas – kaip utopija.

Pietų Korėjos gyventojams Šiaurės Korėja – užsienio valstybė. Net daugelio politikų diskurse, – o šie dažnai kėlė susivienijimo klausimą, – dažniau dominuoja skeptiškos nuomonės susivienijimo klausimu nei optimistinės.

Ekspertai aiškina, kad toks Pietų Korėjos vadovės požiūris – noras nepalikti klausimo ramybėje.

"Prezidentė Park tiesiog bando negatyvų mąstymą pakeisti pozityvesniu požiūriu, – pareiškimą komentavo "Heritage" fondo analitikas ir buvęs JAV centrinės žvalgybos valdybos darbuotojas Bruce’as Klingneris. – Visuomenės parama susivienijimui vis labiau mažėja, ypač tarp Pietų Korėjos jaunimo. Ši amžiaus grupė Korėjoje dažniausiai labiau vertina ne vertybinę, o pragmatišką politiką. Kitaip sakant, jie skaičiuoja galimus nuostolius jų pačių kišenei, jei abi valstybės susijungtų."

"Chosun Ilbo", vienas didžiausių Pietų Korėjos dienraščių, neseniai atliko apklausą.

Vos 30 proc. pietiečių įžvelgia naudą, jei Korėjos susivienytų. Daugiau nei du trečdaliai šalies gyventojų mano, kad nauda būtų mažesnė nei nuostoliai.

"Didžioji dalis Pietų Korėjos gyventojų, atrodo, jau nėra pasiruošę susijungti su Šiaure. Aš asmeniškai nematau reikalo", – atrėžė 18 metų vienos Pietų Korėjos aukštosios mokyklos studentas Kim Jung-yoonas.

"Daug kas kalba, esą Pietų Korėja turi stiprią pramonę, o Šiaurės Korėja – išteklių, kad abi šalys laimės, tačiau aš tuo netikiu. Manau, tai idealistinis mąstymas. Esu tikras, kad jei abi šalys susivienytų, tai būtų našta Pietums", – pridūrė studentas.

Tačiau ir garbaus amžiaus Jung Myung-shik netryško entuziazmu susivienijimo klausimu. "Šiaurės Korėjos lyderis – jaunas žmogus, už sienos jis laikomas didvyriu, herojumi. Kam jam atsisakyti šios padėties? Dėl ko jam naudingas susivienijimas?" – retoriškai paklausė moteris.

Milžiniška kaina

Analitikai sutinka – Pietums Šiaurės prijungimas kainuotų milžiniškas sumas. Vokietijai Rytų Vokietijos absorbcija atsiėjo 2 trln. JAV dolerių. Pietų Korėjai reikėtų gerokai daugiau – gal net dešimtis kartų.

Maža to, Šiaurės Korėjoje į susivienijimą žiūrima skeptiškai.

Taigi, iš naujo kyla klausimas, kodėl Park Geun-hye vėl prisiminė susivienijimo idėją?

Įdomiausia, matyt, tai, kad kai kurie Pietų Korėjos vyriausybės nariai, tiesa, neskelbę savo pavardžių, tvirtino, jog situacija pusiasalyje, jų manymu, gali staigiai pasikeisti.
"Nėra vienos konkrečios priežasties, – komentavo vienas Pietų Korėjos pareigūnas. – Naujausi įvykiai pusiasalyje, tarp jų Jang Sung-taeko nušalinimas ir nužudymas Šiaurės Korėjoje, turėjo didelį poveikį mūsų pozicijai, t. y. kaip mes traktuojame Šiaurės Korėją. Bet kuriuo atveju turėtume būti viskam pasiruošę, taip pat ir susivienijimui."

Panašiai kalbėjo ir šalies vadovė Park Geun-hye, praėjusių metų pabaigoje komentuodama situaciją Šiaurės Korėjoje po Kim Jong-uno dėdės Jang Sung-taeko egzekucijos.
Ji pabrėžė, kad situacija pusiasalyje – "nenuspėjama", tad reikia likti budriems ir pasiruošti visiems nenumatytiems atvejams.

"Niekas negali nuspėti, kas vyks Šiaurės Korėjoje. Mes turėtume pasiruošti viskam, gal ir susivienijimui", – kalbėjo Pietų Korėjos vadovė.

Vienas Pietų Korėjos dienraštis net paskelbė publikaciją, kurioje neva cituojamas šalies žvalgybos vadovas, kalbantis apie tai, jog "susivienijimas gali įvykti net anksčiau nei kitais metais".
Tiesa, analitikai nemano, kad toks scenarijus – įmanomas.

"Atvirumo politika"?

Bet, pasak B.Klingnerio, kalbos Pietų Korėjoje sukėlė nerimo ženklų Vašingtone.

Eksperto teigimu, Jungtinėse Valstijose diskutuojama, ar Pietų Korėjos žvalgyba sugeba tinkamai įvertinti situaciją kaimynystėje, o gal Pchenjano režimas iš tiesų tapo labai nenuspėjamas?
"Aš manau, kad minėtos kalbos labiau susijusios su vidiniu politiniu klimatu Seule. Juk vienas esminių šalies vadovės Park politikos argumentų – "pasitikėjimas". Pirma, ji laikosi tvirtai, kalbu apie provokacijas. Antra, ji nuolatos pabrėžia, jog susitaikymas turėtų būti sąlyginis, trečia – kad toliau bus dirbama susivienijimo link", – komentavo analitikas. Pasak jo, Pietų Korėjos lyderė tiesiog nori likti nuosekli.

Pati Park Geun-hye ne sykį turėjo reikalų su Šiaurės Korėja.

Politikė laikoma konservatyviojo Pietų Korėjos politikos sparno atstove. Maža to, ji – buvusio Pietų Korėjos lyderio Park Chung-hee duktė.

Šalį valdęs nuo 1961 iki 1979 m., Park Chung-hee garsėjo kaip nuožmus antikomunistas. Per vieną pasikėsinimą į politikės tėvą, kurį, kaip manoma, organizavo Pchenjanas, 1974 m. žuvo jos motina.

Tačiau 2002 m. Park Geun-hye nuvyko į Pchenjaną susitikti su tuomečiu šalies vadovu Kim Jong-ilu. Per savo rinkimų kampaniją Park Geun-hye pabrėžė, kad norėtų susitikti ir su naujuoju valstybės kaimynės vadovu.

Šiaurės Korėjos valstybinė spauda kažkada net yra pavadinusi Pietų Korėjos vadovę "maniake" ir "fašiste".

Kita vertus, pasak B.Klingnerio, tai, kaip į susivienijimo klausimą žiūri Šiaurės Korėja ar kas dedasi už sienos, – visai kitas klausimas, nei tas, kas gi dedasi pačiame Seule.
"Manau, kad Šiaurės Korėjoje į Pietų Korėjos kalbas apie susivienijimą žiūrima kaip į bandymą nuversti Kim Jong-uno režimą. Nemanau, kad kas nors Pchenjane vertina tai kaip diplomatinę iniciatyvą, veikiau kaip agresiją", – pridūrė B.Klingneris.

Svarbiausi faktai apie Šiaurės Korėją

Oficialus pavadinimas: Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika.
Sostinė: Pchenjanas.
Vadovai: pirmasis vadovas – Kim Il-sungas; 1980 m. valdžią perėmė jo sūnus Kim Jong-ilas; 2011 m. po tėvo mirties valdžią perėmė Kim Jong-unas.
Politinė sistema: totalitarinis režimas.
Gyventojų skaičius: 24,5 mln.
Ekonomika
• Dydis: apie 40 mlrd. JAV dolerių.
• BVP vienam gyventojui: 1,8 tūkst. dolerių.
• Žemės ūkis – 23,2 proc., pramonė – 43,2 proc., paslaugos – 33,6 proc.
• Darbo jėga: 10 mln.
• Žemės ūkyje dirba 35 proc., pramonės ir paslaugų sektoriuje – 65 proc. šalies gyventojų.
• Nedarbo lygis: nėra duomenų.
• Biudžeto išlaidos: 3,3 mlrd. JAV dolerių.
• Įplaukos: 3,2 mlrd.
Eksportas: daugiausia eksportuojama į Kiniją, Pietų Korėją ir Bangladešą.
Importas: daugiausia importuojama iš Kinijos, Pietų Korėjos ir Rusijos.
Skola: 12,5 mlrd. dolerių (2001 m. duomenimis).
Kariuomenė
• Struktūra: Šiaurės Korėjos liaudies armija, sausumos pajėgos, laivynas, oro pajėgos, viešosios tvarkos pajėgos.
• Karių skaičius: vyrų – 207 tūkst., moterų: – 204 tūkst.
• Gyventojų, galinčių tarnauti kariuomenėje, skaičius: vyrų nuo 16 iki 49 metų – 6,5 mln., moterų nuo 16 iki 49 metų – 6,4 mln.
• Išlaidos: nežinoma.

Svarbiausi faktai apie Pietų Korėją

Oficialus pavadinimas: Korėjos Respublika.
Sostinė: Seulas.
Vadovai: prezidentas Lee Myung-bakas, išrinktoji prezidentė Park Geun-hye, premjeras Kim Hwang-sik.
Politinė sistema: respublika.
Gyventojų skaičius: 48,8 mln.
Ekonomika
• Dydis: 1,5 trln. JAV dolerių.
• BVP vienam gyventojui: 31,2 tūkst. dolerių.
• Žemės ūkis – 2,6 proc., pramonė – 39,2 proc., paslaugos – 58,2 proc.
• Darbo jėga: 25,1 mln.
• Žemės ūkyje dirba 6,4 proc., pramonėje – 24,2 proc., paslaugų sektoriuje – 69,4 proc. šalies gyventojų.
• Nedarbo lygis: 3,4 proc.
• Biudžeto išlaidos: 247 mlrd. dolerių.
• Įplaukos: 263,8 mlrd. dolerių.
• Eksportas: daugiausia eksportuojama į JAV, Kiniją ir Japoniją.
• Importas: daugiausia importuojama iš Kinijos, Japonijos, Saudo Arabijos, JAV, Australijos.
• Skola: 449,6 mlrd. dolerių.
Kariuomenė
• Struktūra: Korėjos Respublikos armija, oro pajėgos ir jūrų laivynas.
• Karių skaičius: vyrų – 365,7 tūkst., moterų – 321,2 tūkst.
• Gyventojų, galinčių tarnauti kariuomenėje, skaičius: vyrų nuo 16 iki 49 metų – 13,1 mln., moterų nuo 16 iki 49 metų – 12,4 mln.
• Išlaidos: 2,7 proc. BVP.