Rimta nerimta tema

Pernai gruodį JAV senatoriaus Marco Rubio iniciatyva, pritarus Senato žvalgybos komitetui, Pentagonas buvo įpareigotas po 180 dienų pateikti ataskaitą apie tai, ką NSO klausimu yra surinkusios valstybės agentūros. "Noriu, kad į tai būtų žiūrima rimtai. Kad mes kiekvieną kartą, gavę tokių duomenų, juos išanalizuotume. Turėtų būti vieta, kur jie būtų kataloguojami, nuolat analizuojami, kol gausime atsakymų. Gal tai bus labai paprastas atsakymas. O gal ir ne", – tuomet sakė N.Rubio. Pusės metų terminas baigiasi jau birželį.

Lygia linija judančios švieselės, įtartinu greičiu skriejantys objektai, šviečiantys diskai, nuo kurių atsiskiria mažesni diskeliai, – XX a. pabaigoje liudininkų pasakojimų apie danguje matytus įvairius į paukščius ar žmogaus sukurtas skraidykles nepanašius objektus pasaulio žiniasklaidoje pasirodydavo nuolatos. Tokiomis patirtimis dalijosi ne vien mažaraščiai Pietų Amerikos kavamedžių augintojai, bet ir išsilavinę asmenys, kurių racionalumu ir sveika nuovoka sunku abejoti, pvz., JAV karinių oro pajėgų lakūnai.

Modernioji NSO istorija skaičiuojama nuo 1947 m. birželio 24 d., kai civilis pilotas Kennethas Arnoldas, skrisdamas su savuoju "CallAir A-2", JAV šiaurės vakaruose, netoli Reinyro kalno, pamatė devynis objektus, kurie, skriedami du tris kartus greičiau už garso greitį, judėjo tarsi vandens paviršiumi paleista lėkštė. Nesunku nuspėti, kokia buvo apie tai pranešusio laikraščio straipsnio antraštė ir kad būtent nuo to laiko NSO prilipo skraidančių lėkščių pavadinimas.

Iki tų metų pabaigos buvo pranešta dar apie bent 850 panašių atvejų, tačiau tuo pat metu mokslininkai atkakliai tvirtino, kad jokių skraidančių lėkščių niekas negalėjęs matyti, nes jos neegzistuoja. Kai kuriais atvejais ekspertai beviltiškai pralaimėjo šią informacinę dvikovą ir žinia apie NSO neliko vien nerimą sėjančiomis laikraščių žinutėmis. Pvz., Rosvelo miestelis Naujojo Meksiko valstijoje apskritai virto ufologų meka.

Iš šio miestelio ankstyvą 1945-ųjų rugpjūčio 6-osios rytą Hirošimos link pakilo "Enola Gay". Beveik po dvejų metų liepos 4-ąją ten nukrito JAV oro pajėgų balionas, kurį amerikiečiai ketino pasitelkti Sovietų Sąjungai šnipinėti. Mitas, kad anuomet nukrito ne kas kita, bet NSO, o jo ekipažo palaikus amerikiečių karinės oro pajėgos slapta preparavo, gyvas iki pat šiol. Liepos 4-ąją miestelis švenčia ne tik Nepriklausomybės dieną, bet periodiškai pamini ir mistinio įvykio jubiliejinę sukaktį, nepamiršdami persirengti ateiviais.

Idėja: senatoriaus M.Rubio iniciatyva bus paskelbta informacija, kurią JAV žinybos yra surinkusios apie NSO.

Nevaldomos žinių lavinos

Vėliau įvairių liudininkų (daugiausia pilotų) parodymų buvo tiek daug, kad CŽV subūrė ekspertų grupę, kuriai vadovavo fizikas matematikas Howardas P.Robertsonas. Tačiau vadinamoji Robertsono kolegija paskelbė nustačiusi, kad Žemę ėmė lankyti ne ateiviai, bet užliejo liudijimų apie NSO banga. Būtent tai buvo tikra problema: baimintasi, kad pranešimai apie tikrus įsiveržimus virš JAV teritorijos tebūtų palaikyti ateivių invazija ir turėtų rimtų padarinių nacionaliniam saugumui, pvz., sovietų šnipų lėktuvai galėtų veikti nebaudžiamai.

Siekdama sustabdyti pranešimų srautą, ekspertų grupė rekomendavo nacionalinėms saugumo agentūroms nedelsiant imtis veiksmų, kad išsklaidytų NSO mitą, o 1966 m. televizijos CBS siužetu iškalbingu pavadinimu "NSO: draugas, priešas ar fantazija?" ši tema buvo nustumta į dėmesio nevertų kategoriją.

Tuo buvo patenkinti toli gražu ne visi JAV pareigūnai. Net tarp aukštų Pentagono atstovų būta nerimavusių, kad NSO skiriama pernelyg mažai dėmesio. Sykiu stiprėjo balsai teigiančių, kad valdžia arba slepia informaciją apie ateivius, arba turi užmezgusi su jais slaptus ryšius. Atsirado net ufologijos institutų, o garbingi tiksliųjų mokslų atstovai leido knygas, kuriose teigė, kad ateiviai žemę lankė nuo neatmenamų laikų. Esą net vienas didžiųjų Senojo Testamento pranašų Ezechielis išgyveno akistatą ne su Dievu, bet su ateiviais. Išnagrinėjus senuosius liudijimus, skelbta, kad NSO žmonės matę ir XIX a.

Net jei dabar ir sunku patikėti, tačiau apie NSO egzistavimą labai rimtai diskutuodavo itin garbingi veikėjai, o klausimas apie kitų civilizacijų egzistavimą būdavo įtraukiamas į sociologinių tyrimų klausimynus. NSO vajus, prasidėjęs XX a. viduryje, apogėjų pasiekė, matyt, tuomet, kai paaiškėjo, kad apie skraidančių lėkščių egzistavimą tikėjo daugiau nei pusė amerikiečių.

Pentagono dėmesys

Pirmieji liudijimai tebūdavo žodiniai pasakojimai, o vėliau atsirado vaizdinės medžiagos. Kuo atkakliau viena stovykla neigė NSO egzistavimą, tuo aistringiau jiems priešinosi ufologijos šalininkai.

1951 m. JAV karinių oro pajėgų sistemoje buvo pradėtas projektas, daugiau žinomas kaip "Mėlynoji knyga", kurio užduotis buvo nustatyti, ar NSO kelia pavojų nacionaliniam saugumui ir, remiantis mokslo pasiekimais, analizuoti pranešimus apie NSO.

Galiausiai 1969 m. projektas baigtas, paskelbiant išvadas, kurias galima nusakyti trumpai: nėra jokių įrodymų, kad NSO būtų antžeminėmis transporto priemonėmis ir kad keltų pavojų nacionaliniam saugumui. Iki to laiko jau buvo surinkta daugiau kaip 12 tūkst. liudijimų apie tariamus NSO ir prieita prie išvados, kad dauguma jų buvo sukėlę gamtos reiškiniai arba tai buvo orlaiviai. Daugybę įvykių buvo galima paaiškinti tuomet dar slaptų žvalgybinių lėktuvų "U-2" ir "A-12" skrydžiais. Tiesa, kai kurie pranešimai buvo klasifikuoti kaip nepaaiškinami.

Intriga: po Antrojo pasaulinio karo daugybė amerikiečių sakėsi tiek pilotuodami lėktuvus, tiek būdami ant žemės matę įtartinų skraidyklių. Vienas tokių liudijimų – ši Trentų poros iš Oregono valstijos 1950 m. gegužę padaryta nuotrauka.

Atrastas dangus

Iš šių dienų perspektyvos 5–6-ajame dešimtmečiais susidomėjimą danguje skraidančiais objektais nesunku paaiškinti. Per Antrąjį pasaulinį karą stebėti dangų įpratusi žmonija akių nuo jo ir toliau nebeatitraukė. Jame ėmė skraidyti atominėmis raketomis nešini bombonešiai, Rytai ir Vakarai plėtojo naująsias technologijas ir kūrė šnipinėti skirtas skraidykles, o 1957-ųjų spalį į kosmosą pakilo dirbtinis žemės palydovas "Sputnik 1", kurio iš tamsos radijo ryšiu siunčiami pyptelėjimai tarsi žadintuvas pažadino amerikiečių kosmines ambicijas.

Pensilvanijos universiteto mokslininkas Gregas Eghigianas, išanalizavęs kelių dešimtmečių pranešimus apie NSO, priėjo prie išvados, kad "ateivių" vajus buvo susijęs su šaltojo karo atmosfera. Esą tokiu būdu JAV gyventojai buvo skatinami pranešti apie neįprastus danguje pasirodančius objektus, kad žvalgybai būtų lengviau susekti galimus sovietų šnipinėjimo lėktuvus ar kitokias skraidykles.

Pasibaigus šaltajam karui atslūgo ir baimė, kreipusi žmonių akis į dangų, – jas dabar visi susmeigė į išmaniuosius telefonus, planšetinius kompiuterius ir tiesiog nustojo žvalgęsi. Nors pranešimų apie keistas skraidykles skaičius išaugo, tačiau tema iš pirmųjų bulvarinių laikraščių puslapių nuslinko į paskutinius ir liko kaip pabodusi pasaulio margumynų skilties medžiaga.

JAV nacionalinio NSO duomenų centro statistika byloja, kad nuo 1990 m. užfiksuotų 319 pranešimų, jų skaičius nuolat augo su nežymiais atslūgimais, kol apie 2014-uosius pasiekė 8 736 atvejus. Apie 2018 m. buvo staigus atoslūgis – pranešta mažiau nei apie 4 000 atvejų, tačiau pernai jau būta 7 267 atvejų. Kai kas naująjį NSO antplūdį sieja ir su naujais ryšio palydovais, kurie Žemės orbitoje dažnai skrieja grupelėmis ir gali kelti asociacijų su kosminėmis lėkštėmis.

Mistinis saldainiukas

Nauja "rimtosios" ufologijos banga kilo 2017-aisiais, kai buvo prabilta, kad nepaaiškinamas skraidykles užfiksavo ne kokie įsibauginę fermeriai, bet amerikiečių kariškiai.

2004-ųjų lapkritį prie Kalifornijos krantų vyko JAV lėktuvnešio "Nimitz" pratybos. Vieno iš laivų "U.S.S. Princetonas" radaras užregistravo keistus skriejančius objektus – jie dreifavo pakildami į 20 km aukštį ir nusileisdami prie pat vandens paviršiaus. Po savaitės komanderis Davidas Fravoras, skrisdamas naikintuvu, kiek žemiau savo lėktuvo užfiksavo baltą ovalų į "Tic Tac" saldainiuką panašų objektą – maždaug 12 m ilgio, be sparnų ar kitų skrydžio mechanizmų. Kurį laiką objektas mėgdžiojo naikintuvo judesius, kol nuskriejo neįmanomai dideliu greičiu.

Matome sunkiai paaiškinamus veiksmus, judesius, kurių negalime pakartoti, nes nežinome analogiškos technologijos arba judama greičiau nei garsas, bet nesukeliamas sprogimas.

Šis "saldainiukas" buvo vienas iš trijų vaizdo įraše užfiksuotų NSO, apie kuriuos 2017 m. "New York Times" papasakojo buvęs žvalgybos pareigūnas Christopheris Mellonas. Jo teigimu, supratus, kad tokie liudijimai nėra pakankamai tiriami, Pentagone buvo sutelkta speciali pažangiomis technologijomis paremtų grėsmių identifikavimo programa.

2007–2012 m. NSO klausimais užsiėmė Louiso Elizondo vadovaujama speciali ekspertų komanda, tačiau galiausiai jos veikla buvo nutraukta. Kaip 2017 m. papasakojo pats L.Elizondo, tirti tikrai ne pranešimai apie kieme močiutės pastebėtus žiburius kieme. Vėlesniuose interviu jis sakė manąs, kad esama gana tvirtų įrodymų, kurie leidžia spręsti, jog visatoje esame ne vieni.

Šių metų kovą televizijos "Fox News" eteryje L.Elizondo įvardijo kelias unikalias šių mistinių objektų savybes: jie akimirksniu padidina greitį, gali skristi didesniu nei greitis greičiu, yra sunkiai pastebimi, juda ypač lengvai ir apskritai skrenda be sparnų, be valdymo plokštumų, be variklių.

Neseniai interviu "Fox News" buvęs Nacionalinės žvalgybos direktorius Johnas Ratcliffe'as taip pat pabrėžė, kad į NSO temą nebereikia žiūrėti lengvabūdiškai. "Kai kalbame apie liudijimus, kalbame apie objektus, kuriuos matė laivyno ar oro pajėgų pilotai arba kurie yra užfiksuoti iš palydovų. Matome sunkiai paaiškinamus veiksmus, judesius, kurių negalime pakartoti, nes nežinome analogiškos technologijos arba judama greičiau nei garsas, bet nesukeliamas sprogimas."

Šiandien "YouTube" galima išvysti ir minėtus įrašus su keistai skraidančiu "saldainiuku", ir daugybę kitų su danguje judančiais šviečiančiais taškeliais. Tiesa, dauguma jų yra tokie neryškūs, kad palieka daug erdvės fantazijai.

Žinomas astronomijos populiarintojas Andrew Franknoi neseniai pakvietė prisiminti mokslą ir išplatino kreipimąsi, kuriame sukritikavo naują susidomėjimą NSO. "Kaip ir daugelį mokslininkų, mane sukrėtė neseniai kilusi istorijų apie NSO banga. Nuo "New York Times", "New Yorker" iki "60 Minutes" nuolat pasakojama apie tuos pačius žmones (neturinčius mokslinės ar fotografavimo patirties), skleidžiančius tuos pačius nesusipratimus... Net prezidentas J.Bidenas savo spaudos konferencijoje buvo paklaustas apie NSO. Jis atsakė, kad, dirbdamas Skeptiškųjų tyrimų komitete (nepelno siekianti organizacija, moksliškai tirianti įvairius paranormalius reiškinius ir pranešimus apie juos – red.past.), į vieną puslapį surinko skeptiškos informacijos ir išteklių apie NSO gaires. Jo teigimu, esą pakankamai įrodymų, kad NSO galima paaiškinti sausumos ar dangaus reiškiniais, kosmoso šiukšlėmis.

Garsusis NSO skeptikas Mickas Westas pabrėžia, kad lėktuvų pilotai apskritai negali būti patikimi liudininkai. Jo manymu, prie Kalifornijos krantų skraidęs "Tic Tac" tebuvo paprasčiausias tikslinių manevrų balionas arba pažangus šnipinėti pasiųstas Rusijos ar Kinijos orlaivis.

Kas tai buvo ar bent ką JAV kariuomenės ekspertai mano buvus, tikėtina, netrukus sužinosime, nors, panašu, amerikiečiai šiuo klausimu vėluoja: Prancūzija, Didžioji Britanija, Danija, Brazilija, Rusija, Švedija jau senokai paskelbė viską, ką žino (bent jau taip skelbiasi) apie NSO.

1999 m. grupė Prancūzijos atsargos generolų, mokslininkų ir kosmoso ekspertų paskelbė pranešimą, kuriuo kėlė klausimą apie pasirengimą gintis nuo NSO. Autoriai, išanalizavę daugybę pranešimų apie NSO, radarų parodymus ir vaizdo medžiagą, paskelbė, kad objektai, kuriuos karo ir civiliai pilotai yra stebėję iš arti, judėjo paneigdami fizikos dėsnius, lengvai viršijo garso greitį nesukeldami garsinio sprogimo, skleidė elektromagnetinius efektus, sutrikdžiusius netoliese esančio radijo ar elektros aparatų veikimą. Didžioji dauguma pastebėjimų galėjo būti siejami su meteorologine ar žemės kilme arba jų nebuvo galima ištirti dėl menkų įrodymų, tačiau, kaip teigiama pranešime, nedidelė jų dalis buvo susijusi su visiškai nežinomomis skraidymo mašinomis, pasižyminčiomis išskirtinėmis funkcijomis, kurioms gali vadovauti tikrasis ar dirbtinis intelektas.

"Yra ir ketvirta galimybė – apie NSO atsiradimo versiją sako žinomas vokiečių publictas Hannesas Steinas. – Tiesa, ji atrodo kiek pamišusi. Nuo tada, kai Kurtas Gödelis (austrų logikas, matematikos filosofas, red.past.) Prinstone vaikštinėdavo su Albertu Einsteinu, žinome, kad keliauti laiku iš esmės įmanoma. K.Gödelis teigė, kad keturių dimensijų A.Einsteino erdvės ir laiko kontinuume egzistuoja uždaros laiko kreivės. Taigi, ateitis gali grįžti į praeitį. Galbūt mūsų palikuonys tam tikru metu praktiškai panaudojo šias teorines žinias?"