Praėjus dešimtmečiui po popiežiaus Jono Pauliaus II mirties jis tebėra itin gerbiamas savo gimtojoje Lenkijoje, kur jo populiarumą įrodo daugybė plakatų, kompaktinių plokštelių ir suvenyrų, bet ekspertai perspėja, kad be velionio pontifiko Katalikų Bažnyčiai gerokai sunkiau išlaikyti savo įtaką šioje Rytų Europos šalyje.

Kol kas vienintelio lenko popiežiaus 26 metus trukęs pontifikatas tapo nacionalinės vienybės stulpu jo tėvynėje ir sustiprino Bažnyčios vaidmenį Lenkijoje, kurioje didžioji dauguma gyventojų yra katalikai.

Tapęs pontifiku Jonas Paulius II išliko faktiniu Lenkijos Bažnyčios lyderiu, bet dabar, nebelikus jo tvirto vadovavimo, bendruomenė smarkiai susiskaldė.

„Lenkijos Bažnyčia pasidalijo į kelias sroves – ir jai kaip niekada anksčiau reikia stiprios lyderystės“, – naujienų agentūrai AFP sakė Marcinas Przeciszewskis (Marcinas Pšeciševskis), katalikiškos naujienų agentūros KAI vadovas.

Nors Lenkijos Bažnyčia išgyvena lyderystės krizę, ji vis tiek yra kur kas populiaresnė negu daugelyje kitų Europos šalių, pridūrė M.Przeciszewskis, atkreipdamas dėmesį, kad lenkus sekuliarizacija paveikė daug mažiau negu, pavyzdžiui, Prancūzijoje.

Daugelis iš 30 tūkst. Lenkijos kunigų savo tarnystę pasirinko įkvėpti Jono Pauliaus II pavyzdžio. Net praėjus dešimtmečiui po to popiežiaus mirties Lenkija tebėra žinoma kaip pagrindinė pasaulinė dvasininkų „eksportuotoja“.

38 mln. gyventojų turinčioje Lenkijoje 80 proc. žmonių įvardija save katalikais.

Nors 2013 metais sekmadieninių pamaldų lankomumas pasiekė istorines žemumas – 39,1 procento, šis rodiklis tebėra itin didelis lyginant su padėtimi Čekijoje arba Prancūzijoje, kur sekmadieniais į bažnyčią eina tik apie 5 proc. tikinčiųjų, rodo Varšuvoje veikiančio Bažnyčios statistikos instituto duomenys.

Dabartiniai skaičiai yra daug mažesni lyginant su padėtimi 1982 metais, kai sekmadieninėse pamaldose dalyvaudavo 57 proc. lenkų tikinčiųjų. Tuo metu šalies gyventojai laikė Bažnyčią atsvara komunistiniam režimui, kuris septyneriais metais vėliau taikiai pasitraukė iš valdžios.

„Įvyko ne staigus lankomumo nuosmukis, o veikiau nuolatinis mažėjimas per daugelį metų“, – AFP sakė Bažnyčios statista užsiimtantis kunigas Wojciechas Sadlonas (Voicechas Sadlonas).

Be to, pastaraisiais metais Lenkijoje stiprėjo antiklerikalinis judėjimas, siekiantis apriboti Bažnyčios įtaką.

Alkoholio pramonės magnatas Januszas Palikotas (Janušas Palikotas) 2011 metais net įkūrė politinę partiją, kuri per vėliausius parlamento rinkimus iškopė į trečią vietą, nors kampanijos metu griežtai kritikavo Bažnyčiai taikomas dosnias mokesčių lengvatas.

Popiežiumi išrinkto Karolio Wojtylos (Karolio Voitylos) moralinis autoritetas Lenkijoje buvo neginčijamas – netgi tarp netikinčiųjų.

Po jo mirties Bažnyčia „pajuto grėsmę sau ir radikalizavosi“, aiškino 90-metė Jozefa Hennelowa (Juzefa Henelova), velionio pontifiko draugė ir liberalaus lenkų katalikų savaitraščio „Tygodnik Powszechny“ žurnalistė.

Populiarus fundamentalistinės pakraipos katalikų radijas „Radio Maryja“ aktyviai reiškėsi kampanijoje, reikalavusioje sugriežtinti ir šiaip griežtą Lenkijos abortų įstatymą, taip pat visiškai uždrausti dirbtinį apvaisinimą.

Lenkijos vyskupai šią savaitę pagrasino ekskomunikuoti Seimo narius, jeigu jie palaikys įstatymą, leidžiantį taikyti dirbtinio apvaisinimo metodus. Vatikanas nusistatęs prieš tokias vaisingumo procedūras, nes per jas sunaikinama dalis embrionų.

Tuo tarpu pastaruoju metu įsiplieskę keli dideli skandalai dėl dvasininkų pedofilijos sudavė Lenkijos Bažnyčios autoritetui precedento neturintį smūgį.

Nors daugelis lenkų palankiai vertina dabartinio popiežiaus Pranciškaus progresyvias idėjas ir kuklumą, kai kurie Lenkijos vyskupai kaltina jį per dideliu liberalumu arba netgi vadina marksistu.

„Lenkijos Bažnyčia negali apriboti savo misijos vien dėl to, kad užtikrintų Jono Pauliaus II darbų tąsą. Ji taip pat turi įsiklausyti, ką sako popiežius Pranciškus“, – J.Hennelowa sakė AFP.

Dabartinis pontifikas planuoja pirmąkart aplankyti Lenkiją ateinančiais metais per katalikiškas Pasaulio jaunimo dienas. Į tą didžiulio masto renginį pietiniame Krokuvos mieste susirinks tūkstančiai paauglių iš viso pasaulio. Krokuvoje anksčiau taip pat gyveno Jonas Paulius II, kurį Pranciškus pernai paskelbė šventuoju.