Pasak jų, pasitarimo dėl Šiaurės Korėjos paprašė Vašingtonas.

Anksčiau Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad šalis šeštadienį išbandė „žvalgybos palydovo“ komponentą, tačiau analitikai perspėjo, kad tai buvo menkai užmaskuotas balistinės raketos paleidimas.

Vienas diplomatas sakė, kad Taryba turi pasidalyti informacija apie naujausią bandymą ir spausti Šiaurės Korėjos sąjungininkę Kiniją paskelbti bendrą pareiškimą.

„Mums reiktų tik labai nedidelio pareiškimo“ dėl Pchenjano ginklų bandymų, kad „parodytume Šiaurės Korėjai Tarybos vienybę“ šiuo klausimu, sakė diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Nuo 2017 metų, kai JT įvedė ekonomines sankcijas Pchenjanui, Pekinas atsisako prisidėti prie bet kokių Saugumo Tarybos žingsnių dėl Šiaurės Korėjos.

Šiaurės Korėja atliko „dar vieną svarbų bandymą“ kuriant žvalgybos palydovą, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Seulas šeštadienį pareiškė manantis, kad šis bandymas, atliktas likus kelioms dienoms iki trečiadienį vyksiančių Pietų Korėjos prezidento rinkimų, buvo balistinės raketos paleidimas.

Šiaurės Korėjai taikomos griežtos tarptautinės sankcijos už branduolinių ginklų programas. Vis dėlto taikiems palydovų paleidimams netaikomi tokie pat apribojimai, nors juose naudojama nemažai tų pačių technologijų.

Pchenjanas, ignoruodamas JAV pasiūlymus vesti derybas ir grasindamas atsisakyti paties paskelbto ilgo nuotolio raketų ir branduolinių ginklų bandymų moratoriumo, suintensyvino savo kariuomenės modernizaciją.

Sausį Pchenjanas išbandė visą virtinę uždraustų ginklų – nuo hipergarsinių iki vidutinio nuotolio balistinių raketų.