Dviejų lyderių ginčas pakurstė nuogąstavimus dėl trapios Afganistano demokratijos. Amerikiečiai pagal praėjusį mėnesį su Talibanu sudarytą susitarimą rengiasi pasitraukti iš Afganistano, JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) pažadėjus nutraukti ilgiausią Amerikos karą.

Rinkimai Afganistane įvyko rugsėjį, bet antros kadencijos siekęs dabartinis prezidentas Ashrafas Ghani (Ašrafas Ganis) jų laimėtoju buvo paskelbtas tik vasarį, po kelių atidėjimų ir kaltinimų klastojimu. Tai išprovokavo piktą buvusio faktinio premjero Abdullah Abdullah (Abdulos Abdulos) atsaką – jis pažadėjo suformuoti savo paties vyriausybę.

Paskutinės minutės derybos, kaip pranešama, sekmadienį užtruko iki vėlumos, abiem šalims bandant pasiekti susitarimą.

Tačiau pirmadienį ryte nebuvo požymių, kad sprendimas būtų surastas. A. Ghani atstovas tik paskelbė, kad prezidento inauguracija bus atidėta kelioms valandoms.

A. Abdullah atstovas Faraidoonas Khwazoonas (Faraidunas Chvazunas) naujienų agentūrai AFP sakė, kad ceremonija vyks, kaip planuota, bet perspėjo: „Padėtis gali keistis.“

Vašingtonas anksčiau perspėjo, kad šie kivirčai kelia pavojų susitarimui dėl JAV pajėgų išvedimo. Pagal susitarimą Talibano reikalaujama surengti derybas su Kabulu.

Didėjant afganistaniečių politikų nesutarimams, talibai gali įgyti pranašumą šiose derybose.

Kova dėl valdžios

Dėl tokių „sostų karų“ daugelis afganistaniečių pradeda abejoti savo šalies ateitimi ir nerimauja, kad Kabulo politikai taikos derybose neprilygs Talibanui.

„Neįmanoma turėti dviejų prezidentų vienoje šalyje“, – naujienų agentūrai AFP sakė 22 metų Ahmadas Jawedas (Ahmadas Džavedas). Jo nuomone, šie du politikai turėtų atidėti asmeninius interesus ir „kalbėtis, kad rastų sprendimą“.

Afganistaniečiai nerodė didelio entuziazmo nei dėl A. Abdullah, nei dėl A. Ghani, nei bendrai dėl rinkimų proceso, kurio metu kandidatai kėlė nedaug politinių idėjų.

Šalyje didelis nedarbas ir net universitetus baigusiems žmonėms, tokiems kaip A. Jawedas, sunku susirasti darbą, o smurtas toliau siautėja, neskaitant vieną savaitę prieš JAV ir Talibano susitarimo pasirašymą trukusių dalinių paliaubų.

Per kruviniausią pastarųjų savaičių išpuolį „Islamo valstybės“ (IS) kovotojai penktadienį per etninių hazarų politiko atminimo mitingą Kabule nušovė 32 ir sužeidė dar dešimtis žmonių.

Talibanas taip pat intensyvina išpuolius prieš Afganistano pajėgas ir civilius.

Inauguracijos ceremonijos vyks sustiprinto saugumo sąlygomis, uždarius daugelį Kabulo gatvių ir įrengus daug patikrinimo postų. Dešimtys šalininkų laukė dviejose skirtingose prezidentūros komplekso vietose, kuriose turi įvykti abiejų politikų ceremonijos.

Pasak ekspertų, šie kivirčai tikriausiai pakenks vyriausybei, ir taip negalėjusiai dalyvauti JAV ir Talibano derybose Dohoje.

Pagal Katare pasirašytą susitarimą užsienio pajėgos iš Afganistano bus išvestos per 14 mėnesių, o Talibanas mainais prisiims įvairių saugumo įsipareigojimų bei surengs derybas su Kabulu.

Politikos analitikas Atta Noori (Ata Nuris) sakė, kad politikų kova dėl valdžios „smarkiai paveiks vyriausybės pozicijas per būsimas afganistaniečių vidaus derybas“.

„Vienybė yra vienintelis kelias, jei jie nori laimėti prie derybų stalo“, – AFP sakė jis.