„Turėdamas rinktis tarp nuomonių apklausų trumpuoju laikotarpiu ir bendro šalies intereso, aš renkuosi bendrą šalies interesą“, – per televiziją duotame interviu sakė E. Macronas.

„Jei šiandien tenka susitaikyti su nepopuliarumu, aš su tuo susitaikysiu“, – pridūrė jis, pripažindamas, kad jam nepavyko įtikinti šalies gyventojų dėl reformos būtinybės.

Sekmadienį atlikta apklausa parodė, kad E. Macroną palankiai vertina tik 28 proc. apklaustųjų. Tai žemiausias jo reitingas nuo „Geltonųjų liemenių“ – antivyriausybinių protestų judėjimo – įkarščio 2018–2019 metais.

Šalies premjerė Elisabeth Borne (Elizabet Born), vykdydama prezidento nurodymus, praėjusį ketvirtadienį pasinaudojo konstitucijos straipsniu, pagal kurį ginčytina reforma priimta be parlamento balsavimo.

Pirmadienį jos vyriausybė vos atlaikė balsavimą dėl nepasitikėjimo, tačiau neramumai virto didžiausia E. Macrono, pirmą kartą išrinkto 2017-aisiais su pažadais radikaliai reformuoti Prancūziją, antrosios kadencijos vidaus krize.

Ketvirtadienį planuojama dar viena nacionalinių streikų ir protestų prieš pensijų pakeitimus, ypač prieš minimalaus pensinio amžiaus pailginimą nuo 62 iki 64 metų, diena.

Dėl streikuojančių darbuotojų Paryžiaus gatvėse ir toliau kaupiasi šiukšlės.

Išaugusi įtampa taip pat sukėlė abejonių dėl Prancūzijos gebėjimo šiuo metu priimti Jungtinės Karalystės karalių Charlesą III (Karolį III), jam sekmadienį rengiantis atvykti su pirmuoju per savo valdymo laikotarpį valstybiniu vizitu.

E. Macronas tvirtino, kad prieštaringai vertinama vyriausybės pensijų reforma būtina, nepaisant visoje šalyje vykstančių protestų.

Nors šalies konstitucinis teismas dar turi tarti paskutinį žodį, šalies vadovo teigimu, reforma turi įsigalioti iki metų pabaigos.

„Kuo ilgiau lauksime, tuo labiau jis (deficitas) didės. Ši reforma yra būtina, ji manęs nedžiugina. Būčiau norėjęs jos išvengti“, – pridūrė jis.

Išlaikė pasitikėjimą

Radikalios pozicijos besilaikančios profsąjungos CGT vadovas Philippe'as Martinezas (Filipas Martinesas) teigė, kad E. Macrono komentarai tūkstančiams protestuojančių žmonių parodė nepagarbą.

Antradienį vakare Paryžiaus centre įvyko nauji protestuotojų ir saugumo pajėgų susirėmimai, per kuriuos pasikartojo pastarosiomis dienomis vykusios scenos, kai šimtai žmonių buvo suimti, o policija apkaltinta žiauriu elgesiu.

Per naujausius susirėmimus aplink Paryžiaus Respublikos aikštę per naktį buvo suimti 46 žmonės, o policija ašarinėmis dujomis vaikė protestuotojus ir kituose miestuose, įskaitant Reną ir Nantą.

Tęsiasi naftos perdirbimo gamyklų blokados, todėl gali labai trūkti degalų. Antradienį, valdžios institucijoms siekus priversti naftos perdirbimo įmonių darbuotojus grįžti į darbą, susirėmimai įvyko netoli Marselio esančiame Pajūrio Foso mieste.

Prieš nutraukdamas tylą E. Macronas didžiąją antradienio dalį praleido kalbėdamasis su ministrais, patarėjais ir kitais svarbiais politikos veikėjais apie tolesnius veiksmus ir atmetė bet kokius radikalius žingsnius, pavyzdžiui, pirmalaikių rinkimų ar referendumo šaukimą.

Tačiau antradienį vykusiame susitikime jis įspėjo protestuotojus.

„Minia, kad ir kokią formą ji įgytų, neturi jokio teisėtumo prieš žmones, kurie išreiškia savo nuomonę per savo išrinktus atstovus [parlamente]“, – sakė Prancūzijos lyderis.

E. Borne pasinaudojo konstitucijos 49 straipsnio 3 dalimi po to, kai paaiškėjo, kad Nacionalinėje Asamblėjoje reformai nepavyktų gauti daugumos palaikymo.

Tai pasekmė to, kad E. Macrono valdančioji partija per 2022-ųjų parlamento rinkimus prarado bendrą daugumą.

Atmesdamas raginimus atleisti premjerę, E. Macronas interviu sakė, kad E. Borne išlaikė jo pasitikėjimą, bet dabar turėtų parengti programą, kuri „akivaizdžiau pakeistų mūsų tautiečių padėtį“.

Kaltinimai dėl perteklinio jėgos naudojimo

Savo ruožtu teisininkai, teisėjai ir kai kurie politikai kaltino policijos pareigūnus savavališkais areštais siekiant nuslopinti protestus.

Kaip įrodymą jie pateikė faktą, kad dauguma sulaikytų demonstrantų buvo paleisti po kelių valandų, nepateikus jiems jokių kaltinimų.

Paryžiaus policijos viršininkas Laurent'as Nunezas (Loranas Nunjesas) atmetė šiuos kaltinimus.

„Nėra jokių nepagrįstų areštų“, – sakė jis televizijai BFM.

Tuo metu teisių gynimo grupė „Amnesty International“ išreiškė susirūpinimą „dėl plačiai paplitusio perteklinės jėgos naudojimo ir savavališkų areštų, apie kuriuos pranešė kelios žiniasklaidos priemonės“.

Žaliųjų partijos lyderė Sandrine Rousseau (Sandren Ruso) teigė, kad būsimas karaliaus Charleso III vizitas turėtų būti atšauktas.

Pasak jos, sunku patikėti, kad žmonėms protestuojant gatvėse prezidentas vakarieniaus su monarchu Versalio rūmuose prie Paryžiaus.

Interviu laikraščiui „Le Figaro“ įtakingas buvęs šalies premjeras Edouard'as Philippe'as (Eduaras Filipas) patarė E. Macronui išplėsti savo politinę bazę sudarant koaliciją, į kurią įeitų tradicinės dešinės ir kairės opozicijos atstovai.