Šie EK pirmininkės komentarai nuskambėjo susitikimo su Jordanijos karaliumi Abdullah II (Abdula II) metu.

„Izraelio karinių operacijų Gazos Ruože išplėtimas, nukreiptas prieš civilinę infrastruktūrą, tarp jų mokyklą, kuri buvo prieglobstis perkeltoms palestiniečių šeimoms, ir civilių gyventojų, įskaitant vaikus, žudymas, kelia pasibjaurėjimą“, – nurodė ji.

„Europos Komisija visada rėmė ir toliau rems Izraelio teisę į saugumą ir savigyną“, – pareiškė EK pirmininkė.

„Tačiau šis eskalavimas ir neproporcingas jėgos naudojimas prieš civilius gyventojus negali būti pateisinamas pagal humanitarinę ir tarptautinę teisę“, – perspėjo U. von der Leyen.

EK pirmininkė pareikalavo, kad Izraelis, bendradarbiaudamas su Jungtinėmis Tautomis (JT) ir kitais humanitarinės pagalbos partneriais, nedelsdamas atnaujintų pagalbos tiekimą palestiniečių anklavui.

Europos Sąjungai (ES) sunku daryti kokią nors įtaką šio konflikto eigai dėl vidinių nesutarimų Bendrijoje: vieni remia Izraelį, kiti pasisako už palestiniečių valstybės sukūrimą.

Tačiau po to, kai kovo mėnesį Izraelis atnaujino puolimą Gazos Ruože, vis didėja tarptautinis spaudimas Izraeliui dėl jo veiksmų.

Praėjusią savaitę ES sutiko peržiūrėti bendradarbiavimo susitarimą su Izraeliu dėl įtariamų žmogaus teisių pažeidimų Gazos Ruože. Šiam žingsniui pritarė 17 iš 27 Bendrijos narių.

Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija sekmadienį pranešė, kad nuo kovo 18 dienos, kai buvo nutrauktos paliaubos, šioje teritorijoje žuvo mažiausiai 3 822 žmonės, o bendras karo aukų skaičius pasiekė 53 977. Dauguma žuvusiųjų – civiliai.

Per 2023-iųjų spalio „Hamas“ išpuolį prieš Izraelį, dėl kurio prasidėjo karas, žuvo 1 218 žmonių, daugiausia civilių, rodo naujienų agentūros AFP duomenys, pagrįsti oficialiais duomenimis.

Kovotojai taip pat paėmė 251 įkaitą, iš kurių 57 tebėra Gazos Ruože, įskaitant 34 Izraelio kariuomenės mirusiais laikomus įkaitus.