Vaikystės mieste

Paaiškėjus, kad taps naująja EK vadove, U.von der Leyen iškart pareiškė norą gyventi tarnybiniame bute, kurį būtų galima įrengti greta darbo kabineto. Teigta, kad laiką, kuri praleis Briuselyje, ji galėtų skirti darbui: išvengtų stovėjimo spūstyse rytais ir vakarais, o ir neeikvotų išlaidų tarnybiniam transportui.

Be to, gyvenant EK pastate, nereikėsią leisti pinigų apsaugai, nes jame apsauga ir taip budi visą parą.

Toks pasirinkimas skiriasi nuo taip pat EK anuomet dirbusio jos tėvo sprendimo: U.von der Leyen vaikystė bėgo Briuselyje ir ji tikrai negyveno "Berlaymont" pastate. 1958-ųjų spalį gimusi Ursula Gertrud von der Leyen pirmuosius trylika metų praleido Europos biurokratų sostinėje, o jos tėvas buvo vienas iš pirmųjų ES tarnautojų.

Būsimoji EK vadovė lankė Briuselio regiono Uklės Europos mokyklą, o savo studijas ten baigė likus dvejiems metams iki į tą pačią švietimo įstaigą įstojant Jungtinės Karalystės premjerui Borisui Johnsonui.

U.von der Leyen buvo užauginta krikščioniškų tradicijų namuose, kuriuose augo dar šeši vaikai ir buvo laikomasi tradicinio Vakarų Vokietijos branduolinio šeimos modelio.

Būdamas Žemutinės Saksonijos premjeru, jos tėvas Ernstas Albrechtas tapo pagrindine Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) figūra ir bete noire (pranc. juodasis žvėris) besiplečiančiam žaliųjų judėjimui, su kuriuo susirėmė atidarius branduolinių atliekų saugyklą. Paradoksas, tačiau jo dukra žaliąją politiką pasirinko vienu svarbiausių savo vadovaujamos EK prioritetu.

Tiesa, prieš jai tampant EK vadove, per klausymus Europos Parlamente, vienas iš jos argumentų, kodėl ji norėtų dirbti EK ir ES labui, buvo faktas, kad vaikystę ji praleido Briuselyje, ES tarnautojo šeimoje.

Adekvatu ar ne visai?

Šiandien jau patvirtintas ir į darbus įsibėgėjusios EK vadovės U.von der Leyen pageidavimas gyventi darbovietėje nieko nenustebino. Tradicijos po darbo likti nakvoti greta kabineto įrengtose patalpose ji laikėsi ir tada, kai dirbo Vokietijos vyriausybėje. Savaitgaliais ji skubėdavo pas Burgdorfe-Beinhorne Hanoverio apylinkėse gyvenančią šeimą. Pavyzdžiui, būdama gynybos ministre, ji tenkinosi mažyte, vos 7,5 kv. m dydžio patalpa, kurioje tilpdavęs svarbiausias baldas – lova.

Jau tada U.von der Leyen susidūrė su kritika: opozicijos politikai kalbėjo, kad ji naudojosi minėtu kambariu, kad nemokėtų nuomos. Panašiu principu U.von der Leyen buvo apsistojusi trijose skirtingose Vokietijos ministerijose Berlyne, kuriose dirbo nuo  2005 m.

Paaiškėjus, kad 25 kv. m patalpą EK pastate Briuselyje pritaikyti gyvenimui – įrengti miegamąjį, vonios patalpą – kainavo 72 tūkst. eurų, iš Prancūzijos pasipylė veikiausiai aršesnė kritikos lavina nei anuomet.

"Mes niekada nesakėme, kad nėra išlaidų", – į priekaištus reagavo EK atstovas Ericas Mameris. Jo teigimu, institucijos prezidento kadencijos pradžia neišvengiamai susijusi su papildomomis išlaidomis. Tačiau minėtą sumą jis pavadino adekvačia. Be kita ko, jis priminė ir apie U.von der Leyen apsaugos keliamus reikalavimus.

Prancūzijos dienraščiui "Libération" užkliuvo ir tai, kad U.von der Leyen, be 28 tūkst. eurų mėnesinės algos, skiriami dar ir 4 185 eurai būsto nuomos išlaidoms. Už pastaruosius pinigus esą būtų buvę įmanoma išsinuomoti būstą EK prieigose. Pasirinkusi gyventi naujojoje studijoje ji turėjusi atsisakyti visų būstui skirtų pinigų, o ne 1 500 eurų, kaip daro dabar.

Be to, gyvendama tarnybiniame bute, anot "Liberation", U.von der Leyen neišvengiamai naudojasi ir EK pastato 13-ame aukšte esančio restorano, skirto EK nariams ir jų svečiams, paslaugomis.

Net ir Komisijos darbuotojai, kurių kabinetai – žemesniuose aukštuose, neturi galimybės laisvai pakilti į mitais apipintą erdvę.

Kritikai nuogąstauja, kad, gyvendama EK pastate, prezidentė kels nepatogumų ir apsaugos darbuotojams, kurie turės budėti daugiau nei tuo atveju, jei ji gyventų atskirai. Pavyzdžiui, jei didžiuliame EK pastate kiltų gaisras, prezidentės evakuacija būtų sudėtingesnė.

Kad ir kaip būtų, tačiau šiandien apsilankius "Berlaymont" pastate pakilti į 13-ąjį aukštą ir savo akimis pamatyti EK prezidentės apartamentus ar ją pusryčiaujančią pašaliniams bemaž neįmanoma. Net ir Komisijos darbuotojai, kurių kabinetai – žemesniuose aukštuose, neturi galimybės laisvai pakilti į mitais apipintą erdvę. Čia paprastai lankosi tik komisarai ir į sutartus susitikimus atvykstantys svečiai, tad U.von der Leyen ES širdyje gyvena it nematoma.

Vokietijai atstovaujančios politikės pirmtakas liuksemburgietis Jeanas-Claude’as Junckeris nakvodavo viename Briuselio viešbučių įrengtuose apartamentuose. Už 50 kv. m dydžio butą jis teigdavo mokėjęs po 3 250 eurų per mėnesį ir neslėpė susierzinimo, kad EK prezidentas neturi galimybės naudotis oficialia rezidencija.

J.-C. Junkeris sakė negalįs pasikviesti pasaulio lyderių, nes turėtų kalbėtis su jais sėdėdamas ant savo viešbučio lovos. O NATO vadovas Jensas Stoltenbergas kartais pasikviesdavęs jį ir Europos Vadovų Tarybos pirmininką Donaldą Tuską apsistoti savo rezidencijoje, "kai mums reikia pailsėti".

Scanpix nuotr.

Šalutinis poveikis

Gyvenimas "Berlaymont" pastate taip pat gali sustiprinti kai kurių valdininkų, kurie U.von der Leyen ir jos komandai prikiša "bunkerio mentalitetą", skepticizmą. Jos komandos branduolį sudaro ištikimiausi ir ilgamečiai bendražygiai, atvykę iš Berlyno.

Briuselio naujienas nušviečiantis "Politico" rašo, kad yra aukštų pareigūnų, kurie teigia, jog U.von der Leyen komanda tikslingai atsiribojo nuo esamų Komisijos pareigūnų ir infrastruktūros, sukurdama neva toksišką atmosferą būstinėje.

Jos sprendimas keliauti iš Vokietijos į darbą ir atgal gali kelti ir kitokių klausimų. EK vadovė pažadėjo naują aplinkosaugai palankų susitarimą, kuris turėtų pademonstruoti ambicingesnes Komisijos pastangas kovojant su klimato kaita. Tačiau kiekvieną savaitę keliaudama iš Briuselio į gimtąjį Hanoverį esą nepadeda sumažinti savo asmeninio paliekamo anglies dvideginio pėdsako. Žibalo į kritikos ugnį šliūkšteli ir neseniai pasirodę pranešimai, kad ES planuoja didinti išlaidas aukščiausių pareigūnų kelionėms privačiais lėktuvais.

"Berlaymont" legenda

Nuo 1958 m. Briuselyje sparčiai augant Europos tarnautojų skaičiui, EK reikėjo vis daugiau biurų. 1965 m. vien Komisijoje dirbo 3 200 darbuotojų, išsibarsčiusių po aštuonis skirtingus ankštus pastatus. EK bandė sutelkti savo darbuotojus daugelyje nuomojamų pastatų aplink Schumano žiedinę sankryžą.

Belgijos vyriausybė, sužinojusi apie šią problemą ir norėdama užtikrinti, kad Komisija liktų šalyje, pasiūlė pastatyti prestižinį administracijos kompleksą – pakankamai didelį, kad jame galėtų įsikurti visi darbuotojai.

Kryžiaus formos "Berlaymont" pastatas pastatytas 1967 m. Po trijų dešimtmečių čia atlikta renovacija, kuri prasidėjo 1995 m. ir buvo baigta 2004 m.

Didžioji dalis statinio vidaus sienų yra metalinės, magnetinės – kad prireikus pakeisti erdvių išplanavimą, nebūtų sunku jas perkelti.

Pastato pavadinimas kilo iš Dames du Berlaymont – Berlaymont seserų vienuolyno pavadinimo. Įsakymą jį įkurti davė grafienė Marguerite de Lalaing, grafo Florent de Berlaymont žmona. 1959 m. Belgijos valstybė įsigijo Berlaymont vienuolyno žemę, o pats vienuolynas persikėlė į už 15 km nuo Briuselio nutolusį Vaterlo miestą.